Skruzdėlių darbymečio pradžia
Klaidinga manyti, jog skruzdėlės daugiausiai problemų kelia vasaros pabaigoje. Kenkėjų kontrolės ekspertai tikina, jog šie kenkėjai aktyviausi pavasarį, kadangi po žiemos miego nubudusios skruzdėlės darbininkės intensyviai ieško maisto, dažnai įsibraudamos į gyventojų būstus. UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas dalijasi žiniomis, kaip kovoti su įvairių rūšių skruzdėlėmis.
Faraoninės skruzdėlės perneša ligas
„Sunkiausia naikinti faraonines skruzdėles“, – sako biologas. Pasak eksperto, šie kenkėjai naikinami laipsniškai.
Faraoninės skruzdėlės įsikuria sunkiai prieinamose vietose: aplink kanalizacijos vamzdžius, sienose, tarp grindjuosčių, plytelių, virtuvės balduose ir kt. Šias skruzdėles vilioja maisto likučiai, trupiniai, mėsa, žuvis, sirupai, ligoninėse jas traukia gliukozės tirpalas, kraujas, pūliai.
„Yra tekę susidurti su atvejais, kai šie vabzdžiai iš virtuvės, vonios persikelia ir į miegamąsias zonas, įkyriai lipa ant žmonių. Faraoninių skruzdėlių problema ūmi – jų randama gimdymo namuose, ligoninėse, vaikų darželiuose ir kt. Tai įkyrūs, sunkiai sunaikinami vabzdžiai“, – pasakoja Albina Dlugoborskienė, Lietuvos profilaktinės dezinfekcijos įmonių asociacijos vadovė.
Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertė Margarita Kutkaitė, UAB „Dezinfa“ vadovė, naikinant faraonines skruzdėles svarbiausia negriebti po ranka pakliuvusių naikinimo priemonių.
„Gyventojai, savo namuose išvydę vabzdžius, dažniausiai puola juos purkšti. Toks faraoninių skruzdėlių naikinimas yra netinkamas, kadangi jis išskaido koloniją į dar mažesnes ir jos pasiskirsto po platesnę teritoriją, kas sukelia daugiau problemų. Svarbu, kad skruzdėlės tinkamas naikinimo medžiagas išnešiotų į lizdus, pamaitintų motinėles ir augančias lervutes ir po truputį žūtų visa kolonija“, – akcentuoja ekspertė.
Juodosios skruzdėlės į namus užklysta maisto
Už faraonines skruzdėles didesnės ir tamsesnės spalvos yra juodosios, arba sodo, skruzdėlės. Faraoninės skruzdėlės dažniausiai įsikuria viduje, o juodosios skruzdėlės gyvena lauke – į patalpas atkeliauja ieškodamos maisto.
Biologas Liutauras Grigaliūnas pasakoja, kad sodo skruzdėlės yra nepavojingos žmogaus sveikatai:
„Namuose ropinėjančios skruzdėlės sukelia neestetinį vaizdą, prie namų, ventiliuodamos savo kolonijas, jos iškelia dirvožemio kupstus ir taip neretai sukelia žmonių nepasitenkinimą, tačiau šie vabzdžiai neperneša ligų“.
Margarita Kutkaitė pabrėžia, jog norint prie namų išnaikinti sodo skruzdėles svarbu sunaikinti visą jų toje vietoje esančią koloniją. Karštas vanduo, įvairūs chemikalai, boro rūgštis naikina tik pavienius skruzdėlių būrius. Naikinimo priemonės turi būti tokios, kurios pasiektų motinėlę ir ją sunaikintų.
Plinta nauja skruzdėlių rūšis
Liutauras Grigaliūnas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje prieš porą metų aptikta ir gali būti plintanti nauja skruzdėlių rūšis. Lietuviško vardo šie vabzdžiai dar neturi, lotyniškai jos vadinamos „Hypoponera punctatissima“.
Šios skruzdėlės iš pirmo žvilgsnio primena smulkias juodas museles, kadangi dažniau yra matomos sparnuotos motinėlės. Tai kosmopolitinė klajoklė, kilusi iš tropinės Afrikos. Kitose šalyse šie vabzdžiai išplito atkeliaudami su įvairiomis prekėmis, transporto priemonėse. Šiuo metu šios klajoklės pastebimos Lenkijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir kt.
Pasak biologo, šio skruzdėlės, turinčios geluonį, savo kolonijas yra linkusios įsikurti drėgnose, šiltose patalpų vietose. Kolonijos dažnai būna paslėptos ir jas aptikti sunku. Lengviau jos pastebimos, kai spiečiasi sparnuotos motinėlės. Šie vabzdžiai tampa maisto pramonės, maitinimo įstaigų, ligoninių, šiltnamių, oranžerijų problema.
