Socialdemokratės Dr. G. Purvaneckienė ir Dr. A. M. Pavilionienė: Paryžiaus įvykiai neturi tapti pretekstu netolerancijai ir diskriminacijai
Minint 30-ąją Tarptautinę tolerancijos dieną, lapkričio 16 d. Seime surengta Seimo narės Giedrės Purvaneckienės spaudos konferencija „Kuriant tolerantišką Lietuvą: pasiekimai ir kliūtys“.
Spaudos konferencijos metu G. Purvaneckienė aptarė pavojus, iškilusius po lapkričio 13 d. teroro aktų Paryžiuje, galimą pasinaudojimą šiais įvykiais neapykantos pabėgėliams kurstymui. Seimo narė akcentavo, kad neturėtume leistis įtraukiami į karo retoriką, supriešinami, kvietė nedidinti nuo karo veiksmų bėgančių žmonių izoliacijos.
Pateikdama visuminę tolerancijos sampratą, Seimo narė profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė akcentavo, kad Lietuvoje dar nesukūrėme tolerancijos kaip humaniškumo, geranoriškumo, solidarumo, pagarbos kiekvienam sklaidos.
„Netolerancija – tai žmonių naikinimas prisidengiant religingumu ir pamaldumu. Tai – sąmoningai kuriamas smurtas siekiant naikinti kitaminčius ir kitatikius. Netolerancija gimsta iš proto ribotumo ir proto tingumo, savistabos ir savikritikos stokos,“ – spaudos konferencijoje teigė M. A. Pavilionienė.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačiovskytė pristatė jos vadovaujamos tarnybos atlikto patyčių Lietuvos mokyklose tyrimo rezultatus, nurodydama, kad daugiausia tyčiojamasi dėl lyties, išvaizdos, intelekto ir negalios.
Žmogaus teisių portalo „Manoteisės.lt“ redaktorė Jūratė Juškaitė, aptardama neapykantos kurstymo problematiką akcentavo, kad patyčios mokyklose atspindi visuomenės požiūrį į diskriminaciją ir jos toleranciją neapykantai.
„Žvelgdami į viešuosius debatus matome nemažos dalies visuomenės normalizuotą diskursą, kuriame vartojami tokie žodžiai kaip „negras“ ar „pyderas“. Sakoma, kad „tai yra mano nuomonė“, laikydami, kad to užtenka neapykantos kalbai pateisinti. Todėl ateinantį dešimtmetį vienas svarbiausių uždavinių – eliminuoti tokią kalbą ir nelaikyti jos žodžio laisvės išraiška“, – teigė J. Juškaitė.
Tolerantiško jaunimo asociacijos atstovas Mindaugas Kluonis, pateikdamas pasiekimų tolerancijos skatinimo srityje apžvalgą, akcentavo, kad atviresnės ir pagarbesnės visuomenės kūrimui dažnai pritrūksta politinės valios, bei pabrėžė, jog teismai savo praktikoje pernelyg dažnai neapykantos kurstymą ir patyčias vertina kaip žodžio laisvės raišką, todėl džiaugiantis pasiekimais, būtina nepamiršti ir efektyvaus atsako į išliekančias kliūtis paieškų.
