Sodeliečiai Mindaugo karūnavimo dieną minėjo Karaliaus Mindaugo uošvijoje
Vasara – geras metas keliauti po Lietuvą bei kaimynines šalis. Sodelių kaimo bendruomenė liepos 6 d. surengė turiningą išvyką į Latviją. Autobuse Sodelių seniūnaitijos seniūnaitis Valentinas Sarapas pasidžiaugė, kad taip gausiai visi susirinko į kelionę, bei palinkėjo saugios kelionės. Sodelių kaimo bendruomenė dalyvauja Lietuvos Kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos organizuojamame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2018“ ir stengiasi saugūs būti ne vien savame krašte, bet ir keliaujant. Kad kelias neprailgtų buvo surengta viktoriną „Mes keliaujam“, kurios metu visi galėjo parodyti išmonę ką žino apie Latviją ir saugų eismą. Geriausiai atsakiusiems į klausimus buvo įteiktos saugaus eismo priemonės – liemenės. Neliko be dovanų ir kiti – gavo atšvaitus. Šiais metais nusprendėme pažintį Agluonos ir Daugpilio apylinkes.
Pakeliui į Agluoną sustojome ir žvakutę uždegėme Červonkos karių kapinėse, kuriose 1932 m. pastatytas gražus paminklas Lietuvos kariams, žuvusiems kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Toliau vykome į Mindaugo žmonos Mortos tėviškę Agluoną. Aplankėme Latgalos perlą –baltąją Agluonos baziliką, kurios centrinį altorių puošia stebuklingas Agluonos Dievo Motinos paveikslas. Pasivaikščiojome bažnyčios šventoriuje, kur apžiūrėjome La Salett-o stebuklo kompoziciją bei apžiūrėjome naujai pastatytą Mindaugo paminklą, kuris mums primena faktą, kad čia yra galima Mindaugo žūties vieta. Nuėjome iki stebuklingo šv. Antano šaltinio. Šalia Agluonos lankėme Kristaus karaliaus kalną – entuziastų savanorių sukurtą savotišką skulptūrų ir augalų parką, skirtas ,,Dievo garbei“.
Toliau savo ekskursiją tęsėme Daugpilyje. Apsilankėme Daugpilio Šratų gamykloje, kuri yra vienintelė šaudmenų gamykla Pabaltijyje. Joje yra seniausias Europoje, vis dar veikiantis šratų liejimo bokštas. Trumpai apžiūrėjome Daugpilio centrą. Atsipūsti ir pavalgyti stabtelėjome restorane „Golden Dragon“, kur mus šiltai priėmė jos šeimininkas Hang Ye. Pasivaikščiojome po vis dar restauruojamą Daugpilio tvirtovę, kuri yra vienintelis Rytų Europoje beveik be pakitimų išlikęs 19 amžiaus pradžios tokio tipo statinys.
Keliaudami į namus stabtelėjome ir pasigrožėjome Zarasų apžvalgos ratu – Lietuvoje unikaliu ir analogų neturinčiu statiniu, nuo jo atsivėrė įspūdingas vaizdas į Zaraso ežerą bei Zarasų miesto apylinkes.
Bet visų laukė dar viena pareiga. 21 val., Struvės dienovidinio lanko Gireišių geodezinio punkte, kartu su visu pasauliu sustojome giedoti Šimtmečio tautišką giesmę.
Keliaudami pro langus matėme Lietuvos pakelės miškus ir žalias pievas. Galvoje mintys apie naujus darbus, rūpesčius ir naujas keliones. Mes seniai žinome, kad niekas kitas mums nieko nesukurs, jei mes patys to nenorėsime ir to nesieksime.
Už galimybę geriau pažinti Latviją, jos istorija, ir tariame paprastą, bet nuoširdų AČIŪ iš Sodelių kilusiai gidei, Daivai Mulevičienei, kuri mus lydėjo kelionės metu, ir padėjo geriau pažinti kaimyninį kraštą. Ačiū vairuotojams už kantrybę. Už nuostabius pietus, įdėtas lauktuves, dėkojame restoranui „Golden Dragon“ ir jos šeimininkui Hang Ye ir Zitai Dockienei. Dėkojame Panemunėlio bendruomenei, su kuria netikėtai kartu giedojome šimtmečio tautišką giesmę. Ačiū visiems ekskursantams – už puikią nuotaiką.
Komentavimas išjungtas.
nemanau, kad moralu švęsti Mindaugo karūnavimą, žinant, kad dėl karūnos jo dėka Lietuva sumažėjo ženkliai..
ši info internete:
Jau paties karūnavimo proga Mindaugas perleido kalavijuočiams po didelę dalį Žemaitijos ir Jotvos. Per vėlesnius septynerius metus, atsilygindamas už karinę pagalbą, didysis Lietuvos karalius spėjo padovanoti Livonijos ordinui didelę visos etninės Lietuvos dalį.
Kadangi visuose lietuviškų žemių „dovanojimo“ raštuose liudininku buvo nurodytas Andrius iš Štirlando, buvęs ordino magistru tik iki 1253 m., pastarieji dokumentai turėjo būti surašyti jau Mindaugo karūnavimo metu, kaip atlygis už karaliaus karūną.
Visą eilę dovanojimo raštų, pagal kuriuos kalavijuočiams buvo perleidžiamos lietuvių žemės, vainikavo 1260 m. „Lietuvos valstybės įkūrėjo“ pasirašytas dokumentas, pagal kurį Livonijos ordinas turėjo paveldėti visą karalystę, jei Mindaugas būtų miręs nepalikdamas įpėdinių. Taigi Mindaugo tapsmas karaliumi buvo iš esmės verslo sandėris, pagal kurį už karinę pagalbą bei karūną pikčiausiems to meto lietuvių priešams oficialiai buvo atiduota valdyti pusė Lietuvos ir lietuvių bei sukurtos formalios sąlygos tam tikromis aplinkybėmis savintis visą Lietuvą.