„Sodra“: mažėja pajamų atotrūkis tarp uždirbančių daugiausiai ir mažiausiai, tačiau tarp vyrų ir moterų bei Vilniaus ir regionų kinta lėtai

Skirtumas tarp uždirbančių daugiausiai ir mažiausiai toliau mažėja, tačiau lėtai traukiasi pajamų atotrūkis tarp vyrų ir moterų bei Vilniaus ir kitų Lietuvos regionų, pastebi „Sodra“.

Kaip antradienį žurnalistams sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, pajamų atotrūkis tarp ketvirtadalio uždirbančių daugiausiai (vidutiniškai 4,2 tūkst. eurų) ir ketvirtadalio mažiausiai (vid. 701 eurą) 2023 m. rugsėjį siekė 6 kartus.

„Pastarąjį dešimtmetį šis atotrūkis mažėjo. (2014 m. – ELTA) Pajamos šių žmonių skyrėsi 8 kartus, šiandien, 2023 metais, skaičiuojame, kad šios pajamos skiriasi apie 6 kartus“, – teigė K. Zitikytė.

„Jei skaičiuotume pajamas į rankas, tai būtų 4,6 karto“, – akcentavo ji.

Atotrūkis, tikino K. Zitikytė, traukėsi pastaraisiais metais didinant minimalią mėnesinę algą. Be to, pasak jos, daugiausiai uždirbančiųjų pajamos per metus padidėjo apie 10 proc., tuo metu mažiausiai – 14 proc.

„14 proc. tiems, kurie uždirbdavo pačias mažiausias pajamas, šiemet reiškė apie 70 eurų padidėjimą į rankas, o tas 10 proc. pajamų padidėjimas uždirbantiems daugiausiai galėjo būti 240 eurų“, – teigė ji.

Panašus pajamų atotrūkio rodiklis, pažymėjo „Sodros“ specialistė, fiksuojamas ir Latvijoje, žemesnis – Bulgarijoje ir Rumunijoje, tačiau ES vidurkis išlieka 4,5 karto.

Tuo tarpu vyrų pajamos, įstaigos duomenimis, išlieka 14 proc. didesnės: vyrai uždirbo vidutiniškai 1 314 eurų, moterys – 1 158 eurus.

„Tiek pernai, tiek šiemet atotrūkis tarp vyrų ir moterų pajamų vėl sugrįžo į 2019 metų lygį. (…) Vyrai vidutiniškai uždirba 360 eurų daugiau nei moterys“, – sakė K. Zitikytė.

Didžiausią atotrūkį „Sodra“ fiksuoja finansinės ir draudimo veiklos sektoriuose, sveikatos priežiūros bei informacijos bei ryšių veiklose (apie 40 proc.). Pasak K. Zitikytės, pajamų atotrūkį tarp lyčių lemia skirtingų profesijų pasirinkimas, karjeros ir šeimos pareigų derinimas.

Taip pat „Sodra“ pažymi, kad nemažėja pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų regionų, kuris trečiąjį metų ketvirtį sudarė 43 proc. Vilniuje rugsėjį vidutinės pajamos neatskaičius mokesčių sudarė 2291 eurą, savivaldybėse – vidutiniškai 1 602 eurus. Tai esą 377 eurų mažiau „į rankas“.

„Tikrai turime didelius skirtumus tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos. (…) Skirtumas ne 47 proc., 48 proc., kaip fiksavome keletą metų atgal, tačiau (…) atotrūkis išlieka ženklus“, – teigė K. Zitikytė.

Anot jos, atotrūkį lemia, jog darbingo amžiaus žmonės palieka regionus ieškodami geriau apmokamo darbo, juose trūksta darbo vietų.

„Sodros“ teigimu, skirtumus tarp regionų kiek sumažina socialinio draudimo išmokos – nors dešimtyje savivaldybių, kur vidutinės darbo pajamos mažiausios (948 eurai į rankas), jos 29 proc. mažesnės nei dešimtyje savivaldybių, kur jos didžiausios (1 226 eurai į rankas), socialinio draudimo išmokų atotrūkis mažesnis.

Mažiausiai uždirbančiose savivaldybėse vidutinė nedarbo išmoka (469 eurai) buvo 21 proc. mažesnė nei daugiausiai uždirbančiose (569 eurai). Skirtumai tarp pensijų siekė 15 proc.: vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu buvo 519 eurų mažesnių darbo pajamų savivaldybėse ir 596 eurai didesnių pajamų savivaldybėse.

Dirba trečdalis darbingo amžiaus neįgaliųjų, jų bendros pajamos – panašios kaip ir kitų dirbančiųjų

Įstaiga taip pat skaičiuoja, jog šiuo metu dirba apie 44 tūkst. iš 143 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia, gaunančių gaunančių netekto darbingumo, invalidumo arba šalpos neįgalumo pensiją. Pasak K. Zitikytės, panašus dirbančiųjų neįgaliųjų skaičius išlieka kasmet.

„Sodros“ skaičiavimu, dirbantys neįgalieji uždirba apie trečdaliu mažiau nei visi apdraustieji – 1392 eurus prieš mokesčius (jų pajamos rugsėjį buvo 14,1 proc. didesnės nei prieš metus). Tačiau, kaip pažymi K. Zitikytė, pridėjus gaunamą netekto darbingumo pensiją (apie 339 eurus), dirbantys neįgalieji gauna panašiai pajamų kaip ir kiti darbuotojai (vid. 1233 eurai po mokesčių).

„Šių žmonių pajamos į rankas siekia apie 1029 eurus. Jei pridėtume gaunamą netekto darbingumo pensiją, matytume, kad sudėjus darbo pajamas ir pensijas, jų darbo pajamos bendrai būtų panašios, net ir kiek didesnės nei tų, kurie dirbantieji“, – sakė „Sodros“ atstovė.

„Tai reiškia, kad netekto darbingumo pensijos padeda kompensuoti prarastas darbo pajamas, uždirbamas mažesnes dėl negalios“, – kalbėjo K. Zitikytė.

„Sodros“ duomenimis, daugiausia neįgaliųjų dirba apdirbamojoje gamyboje ir prekyboje. Lyginant su visais apdraustaisiais, santykinai daugiau neįgaliųjų dirba švietimo, sveikatos priežiūros veiklose. Dažniausiai neįgalieji dirba specialistais (22 proc.), nekvalifikuotais darbininkais (20 proc.), paslaugų sektoriaus darbuotojais, vairuotojais pardavėjais, (15 proc.).

Mažiausiai žmonių su negalia dirba informacijos ir ryšių bei finansinėje ir draudimo srityse.

Antradienį „Sodra“ taip pat pranešė, kad vidutinės gyventojų darbo pajamos „į rankas“ trečiąjį metų ketvirtį buvo 119 eurų arba 10,7 proc. didesnės nei tokiu pat laikotarpiu prieš metus ir siekė 1235 eurus. Tuo metu darbo pajamos iki mokesčių išaugo 209 eurais, arba 11,7 proc., ir siekė 1989 eurus. Realiosios darbo pajamos augo apie 7 proc.