10 liepos, 2024
Vilniaus miesto savivaldybė

Sostinės DNR – vilniečiai

Statistikos duomenimis, Vilniuje gyvena 602 430 žmonių. Sostinės gatvėmis vaikšto žaibų medžiotojai, gatvių kolekcionieriai, miesto bitininkai, medžių gydytojai arboristai ir kt. Pasaulio gyventojų dienos proga alternatyvi miesto pažinimo platforma „Neakivaizdinis Vilnius” surinko jų istorijas.

Danguje virš Vilniaus – ir bitės, ir dronai

Prie dabartinio Vilniaus gyventojų skaičiaus reikėtų pridėti bent 10 mln. Tiek bičių jau yra apgyvendinta aviliuose ant stogų tokių pastatų kaip Prezidentūra, savivaldybė, verslo ir prekybos centrai. Miesto bitininkai Paulius Chockevičius ir Pilypas Savickas iš „Urbanbee.lt” save vadina bičių ambasadoriais ir teigia, kad bitės yra labiau vietinės nei visi vilniečiai: „Bitės Žemėje gyvena dvigubai ilgiau nei mes – apie 30 milijonų metų. Tad jos yra miestų pirmykštės gyventojos, tikrosios vilnietės, o mes – tik svečiai.”

Miesto bitininkai avilius ant stogų turi prižiūrėti net žiemą. O po praūžusių audrų kelia droną, kad patikrintų, ar bitėms viskas gerai.

Dronus ateities miesto akimis vadina Vilnius Tech Antano Gustaičio aviacijos instituto profesorius ir partneris, įmonės „IT logika” vadovas dr. Linas Gelažanskas. Jei išgirsite virš galvos zvimbiant – nenustebkite. Iš šio inžinieriaus išrastų autonominių dronų stotelių kylantys dronai per metus Vilniuje atlieka apie 5 tūkst. misijų. Pagal jų sukauptus duomenis sprendžiami įvairūs mieste kylantys iššūkiai, susiję su miesto švara, eismu, tikrinami pastatų stogai, fiksuojamos statybos, atnaujinami miesto žemėlapiai.

Pasak inžinieriaus, bepilotės skraidyklės ateityje galėtų praversti ir nelaimės vietose, pavyzdžiui, operatyviai nugabenti pirmosios pagalbos rinkinius. „Taip pat dronai gali padėti spręsti kamščių problemą, kai įvyksta nedidelės avarijos: atskrenda, užfiksuoja įvykį ir liepia dalyviams išsiskirstyti. Dronai galėtų puikiai atlikti ir vadinamuosius paskutinio kilometro siuntinių pristatymus. „Dronomatais” ne tik atpigintų kurjerių paslaugas, bet ir ženkliai pagreitintų siuntinių pristatymą”, – savo viziją atskleidžia „dronistas” L. Gelažanskas.

Ir nors technologijos yra galingos, nereikia nuvertinti ir gamtos jėgų. Pasirodo, dronus perėjimo metu puola … krankliai.

Medžiai kaip skulptūros

Būtent dėl miesto sugyvenimo su gamta Vilnius yra pelnęs Žaliosios Europos sostinės 2025 titulą. Tačiau, kitaip nei bites, jame augančius medžius suskaičiuoti būtų sudėtingiau.

Medžių gydytoja – taip save pristato arboristė Goda Grigolytė-Lučiūnienė. Kartais savo darbo dieną ji praleidžia … kybodama medyje! „Darbui tinka bet kuri metų diena – ne per šalta ir ne per karšta, nes medį gali genėti nuo 5 laipsnių šalčio, jo syvai neužšals, neišplėšys žaizdos, iki 25 laipsnių šilumos. Turi būti išsimiegojęs, pavalgęs, šviesios sąmonės. Kai intensyviai dirbu apie šešias valandas su pertraukėlėmis aukštame medyje, turiu būti dėmesinga šimtu procentų, nes mano rankose ir aštriame žvilgsnyje yra mano gyvybė. Pirmiausia įsivertiname šaknyno būklę, dreves, šakas ir nusprendžiame, kokį būdą atsidurti medyje rinktis – ar virvių sistema, ar keltuvu, ar laisvai lipti šakomis. Arboristas aukštalipys niekada nedirba vienas – bent dviese. Vienas lipa į medį, kitas budi ant žemės, atlieka ir „stop” juostos vaidmenį. Tam, esančiam ant žemės, tenka labai daug bendrauti su žmonėmis, ir tai labai svarbu – paaiškina gyventojams, kodėl ir ką mes čia tam medžiui darome”, – profesijos užkulisius atskleidžia G. Grigolytė-Lučiūnienė.

Ji pasakoja, kad medžiai, kurie turi sąlygas natūraliai augti ir vystytis, savaime tampa skulptūromis, nes jų charakteris nėra žmogaus nuo pat pradžių sugadinamas.

Galbūt ne medį, tačiau prieskonių ar daržovių salą vandenyje kiekvienas vilnietis gali turėti savo balkone, prieškambaryje, ant stogo ar rūsyje. Tuo įsitikinęs inžinierius Darius Jermala, kuriam hidroponika („vandendirbystė”), arba augalų auginimas maistingomis medžiagomis prisotintame vandenyje, iš hobio jau tapo verslu ir mokslinių tyrimų objektu. 

Jermalų šeima šviežius bute užaugintus žalumynus: bazilikus, krapus, petražoles, sviestines salotas ir saulėgrąžų daigus, skanauja ištisus metus. Pačių užaugintus daigelius, aitriąsias paprikas, jų sėklas, vilnietis parduoda savo internetinėje parduotuvėje. Turimomis žiniomis ir patirtimi „vandendirbys” noriai dalijasi su kitais, veda edukacijas „Mokykis auginti” suaugusiesiems bei įvairaus amžiaus darželinukams ir moksleiviams. Norėdamas juos labiau nustebinti, vyras su sūnumi neseniai pagamino akvaponinę sistemą, kurios apatinėje dalyje matosi plaukiojančios žuvytės.

Vilniečių kolekcijose – ir žaibai, ir gatvės, ir alyvos

„Pats ryškiausias pažadas, kurį gali duoti miestas jame gyvenančiam žmogui, – tai būti vieta, kurioje jausiesi savimi tarp daugelio kitų. Svarbu yra tai, ką patiriame tuo laiku, kurį skiriame miestui”,  – atsakymą į klausimą ,,Kas tie vilniečiai?” rado dr. Tadas Šarūnas, Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto tyrėjas.

Kai kurie vilniečiai laiką mieste išnaudoja itin originaliai. Štai, kovos menų meistras Artūras Vanagas, „Facebook” socialiniame tinkle sukūręs grupę „ArtRun Vilnius gatvių bėgimai”, save vadina gatvių kolekcionieriumi. Jubiliejiniais Vilniaus metais jis buvo užsibrėžęs tikslą prabėgti visomis sostinės gatvėmis. Per 256 projekto dienas jis „išbėgiojo” daugiau nei 2700 gatvių!

„Ilgai jaukinausi Vilnių. Pats esu iš Naujosios Akmenės, man jis pasirodė labai šaltas ir nejaukus miestas. Viskas ėmė keistis, kai pradėjau bėgioti. Pamačiau Vilnių visiškai kitokį, dabar čia jaučiuosi savas”, – prisipažįsta A. Vanagas.

Gatvių, su kuriomis jis susipažino bėgte, žemėlapis – tikra raizgalynė. Visai kitaip atrodo bendruomenės ,,Šiaurinis Žvėrynas” projekto ,,Žvėryno alyvų terapija” žemėlapis. Jame rajonas su pažymėtomis vietomis, kur keroja alyvos, pats panašus į milžinišką alyvų kekę.

Žvėryno gyventoja Agnė Klimienė, Šiaurinio Žvėryno bendruomeninių veiklų savanorė bei sumanytoja, džiaugiasi, kad alyvinė idėja pavasarį sulaukė labai didelio gyventojų palaikymo – per porą savaičių žemėlapyje buvo pažymėta daugiau nei 600 vietų: „Taip kuriame aplinką, kurioje gera gyventi. Tik kartu galime nuveikti ne tik daugiau, bet ir įvairiau, prasmingiau – būti bendruomene, kurią vienija visų pirma pozityvūs dalykai”.

Violetinę spalvą medžioja ir fotografas Daumantas Savickas, tik ne ant žemės, o danguje. Jis fotoaparatą išsitraukia per audrą, nes fiksuoja … žaibus. „Itin pasisekė, kad kupiną audrų vasarą gyvenau Žirmūnų gatvėje ant kalniuko, devintame aukšte. Aplink nebuvo jokių aukštų pastatų, tad prieš akis – plati miesto panorama. Iš aukštai žiūrėdamas į Žirmūnus, mačiau daug žemesnių pastatų stogus, taip pat Šiaurės miestelio parduotuvių ir industrinių pastatų „kepures”. Šiaurės miestelyje dienos metu eismas toks intensyvus, kad primena skruzdėlyną, apjuostą aukštesnių gyvenamųjų namų, į kuriuos vakare, nurimus šurmuliui, grįžta žmonės. Šių pastatų visuma, žiūrint iš aukštai, lyg pasakoja apie žmonių gyvenimą be jų pačių, sudaro urbanistinius raštus, į kuriuos pasisekė įkomponuoti šiuos gamtos „šviesų šou”. Gaudžiau žaibus tiesiog savo balkone, tad kai tik atskrisdavo kokia audra, ten praleisdavau ir po kelias valandas”, – pasakoja žaibų kolekcionierius.

Tokių išskirtinių vilniečių istorijų gausu, tereikia miestinėjant būti atidiems ir tyrinėti ne tik pastatus, kitus objektus, bet ir vietinius gyventojus, domėtis jų veikla. „Štai kodėl žurnale, kurį išleidžiame kartą per tris mėnesius, turime rubriką „Miesto virpesiai”. Žmonės ir jų istorijos yra ne mažiau įdomios ir įkvepiančios nei sostinės rajonai, gatvės, istorinės vietos”, – tapti žurnalo skaitytoju kviečia projekto „Neakivaizdinis Vilnius” iniciatorė ir koordinatorė, Vilniaus savivaldybės Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus vyresnioji patarėja Sonata Griškienė.

O Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro vadovas Evaldas Kazlauskas taikliai apibendrina: „Iš tikrųjų tai žmonės yra miestas, daug labiau nei pastatai. Jie yra tam tikras rėmas, kuriame miestiečiai gyvena. Žmonės gyvena tarp žmonių, todėl svarbu, kokios yra bendruomenės, jų tarpusavio ryšiai. Tai nulemia, kaip mieste jaučiuosi aš, gyventojas, ir kaip jame jaučiasi kiti”.


10 vasario, 2025

2025 m. vasario 8 d. Vilniuje, Signatarų rūmuose menotyrininkei, dailės istorikei Giedrei Jankevičiūtei ir žurnalistui Jonui Malinauskui buvo įteikta Lietuvos […]

7 vasario, 2025

Vasario 6 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje salėje vyko Liucijos Citovičiūtės knygos „Pirmoji lietuvių kalba parašyta istorijos […]

7 vasario, 2025

Kultūros paveldo departamentas (KPD) skirs 868 eurų baudą karališkąsias insignijas atradusiai Vilniaus arkivyskupijai. Departamento teigimu, į slaptavietės atvėrimą paveldotvarkininkų nepakvietusi […]

6 vasario, 2025

Pažangios technologijos suteikia daugiau patogumo keleiviams ir atveria naujas erdves menui. Tuo galima įsitikinti naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale, […]

Petro Skargos toga ir biretas VU 350 metų jubiliejaus parodoje Pranciškaus Smuglevičiaus salėje / Fot. J. Bulhak. LNM
6 vasario, 2025

Du Lietuvos muziejai praėjusių metų pabaigoje sulaukė ypatingos dovanos: atlikus tyrimus buvo įrodyta, kad Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugoma pelerina […]

5 vasario, 2025

28-ąsias įkūrimo metines neseniai paminėjusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pristatė naująsias patalpas Vilniuje, Sporto gatvėje. „Tikimės, kad naujose […]

5 vasario, 2025

Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo rengti Lazdynų paveldosauginės vietovės tvarkymo gaires, kurios padės nustatyti, kaip ši unikali sostinės vietovė gali būti […]

4 vasario, 2025

Antradienio ryte Vilniaus oro uoste iškilmingai atidarytas naujasis keleivių išvykimo terminalas, atveriantis naujas galimybes aptarnauti augančius keliautojų srautus ir gerinti […]

31 sausio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybė ketina dar šiais metais paskelbti konkursą dėl paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai įamžinti. „Šiuo metu vyksta […]

30 sausio, 2025

Vilniaus verslo kolegijai pradeda vadovauti Gabija Skučaitė – edukacinės grupės „Synergetica“, kuriai priklauso ir kolegija, įkūrėja bei savininkė. G. Skučaitė […]

29 sausio, 2025

Trečiadienį sostinės savivaldybės taryba pritarė siūlymui įrengti atminimo lentas, skirtas Nepriklausomybės Akto signatarui Bronislovui Genzeliui bei Pasaulio tautų teisuolei Aleksandrai Dževeckai. […]

29 sausio, 2025

Vilniaus miesto taryba ragina sostinės menininkus, švietimo įstaigas bei renginių organizatorius nebendradarbiauti su Rusijos kūrėjais, o dar aktyviau remti ir […]

29 sausio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn Vyriausybė nutarė perduoti iki šiol Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) patikėjimo teise valdytą ilgalaikį materialųjį turtą – […]

29 sausio, 2025

Po atlikto tyrimo aiškėja pagrindinė pernai lapkritį įvykusios DHL siuntas gabenusio lėktuvo avarijos versija, remdamasis šaltiniais skelbia 15min.  Su tyrėjų […]

28 sausio, 2025

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščionių šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) kaltina Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus komandą savivaldybėje nepotizmu ir mobingu. Partijai priklausantis […]

28 sausio, 2025

Tamsius ir pilkus vasario savaitgalius kasmet praskaidrinanti šiuolaikinio meno iniciatyva „SU-MENĖK” šiemet pristatys ne tik įspūdingą meno maršrutą, bet ir […]

28 sausio, 2025

Pasvalio rajone, įtariama, padegti šiaudų ritiniai, taip pat galimi padegimai fiksuoti ir Vilniuje bei Panevėžio rajone, pranešė policija. Policijos departamento […]

27 sausio, 2025

Šiandien Regionų administracinis teismas Vilniaus rūmuose priėmė sprendimą administracinėje byloje, kurioje Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) siekė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų […]

26 sausio, 2025

Sekmadienio popietę, Baltarusijoje vykstant Vakarų bendruomenės nesąžiningais laikomiems prezidento rinkimams, Lietuvoje gyvenantys baltarusiai surengė protesto akciją „Lukašenką – į smulkintuvą“. […]

26 sausio, 2025

702-ojo sostinės gimtadienio išvakarėse dešimt savo darbais ir pasiekimais pernai labiausiai pasižymėjusių vilniečių Rotušėje pagerbti „Šv. Kristoforo” apdovanojimuose. Laureatus vilniečiai […]