Specialistė: ir senatvėje turime augti, o ne griauti save
Senjorų dalis visuomenėje auga: sulaukę 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje sudaro apie penktadalį gyventojų. Nors galimybių save realizuoti senjorams daugėja, toli gražu ne kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus jaučia pakankamą artimųjų dėmesį, turi stiprią sveikatą ir gali gyventi normalų, aktyvų gyvenimą. Daugelis jų paprasčiausiai nenori būti pamiršti ir siekia išlikti naudingi.
Psichologų teigimu, svarbu skirti vienatvės ir vienišumo jausmą. Jei pirmasis yra normali būsena, vienišumo jausmas susijęs su mintimis, kad esi niekam nebereikalingas. Tad kaip vienatvės slogutį, kuris, paradoksalu, dažnai sustiprėja šventiniu laikotarpiu, gydo bendravimas ir kas gali padėti išvengti nemalonios vienišumo būsenos?
Perduodavo patirtį ir žinias
Psichologė Algina Šamonskienė pastebi, kad šiuolaikinėje visuomenėje vyresnio amžiaus žmogus nėra vertinamas ir gerbiamas: jam neskiriama dėmesio, jis yra tarsi nurašytas „piktasis pensininkas“.
„Anksčiau vyresnis žmogus buvo vertinamas, nes perduodavo savo patirtį ir žinias, o dabar to nebereikia, nes visą reikalingą informaciją galima rasti internete. Taigi pačiam senjorui reikia susigalvoti, kaip tapti laimingam ir vertingam, nes niekas iš šalies jam to nesiūlo“, – sako psichologė.
Visa tai tampa dideliu iššūkiu, nes senstant keičiasi asmens padėtis šeimoje, o namuose paliktas senyvas žmogus ne visuomet jaučiasi saugus dėl sumažėjusio savo aktyvumo, organizmo pokyčių, kitų psichologinių, biologinių bei socialinių pakitimų.
Jaučiasi prislėgtas ar atstumtas
A. Šamonskienė pastebi, kad bene pagrindinė senyvo amžiaus žmonių depresijos priežastis – nutrūkęs ryšys su draugais, bendradarbiais, giminaičiais. „Sendamas žmogus pamažu praranda darbą, užsiėmimus, sveikatą ir energiją, draugus, judrumą ir nepriklausomybę. Jam tenka atsisakyti kone visų įprastų jo gyvenimo aspektų, todėl natūralu, kad jis jaučiasi prislėgtas ar atstumtas“, – sako ji.
Anot psichologės, depresiją padės atpažinti užsitęsęs liūdesys, irzlumas, nuovargis, suprastėjusi atmintis, lėtas mąstymas, užsidarymas namuose.
„Norint padėti senjorui, labai svarbus bendravimas, tad vaikų skambutis ar apsilankymas jį visada pradžiugins“, – pataria A. Šamonskienė.
Atsižvelgdama į psichologų rekomendacijas ir skatindama vaikus bendrauti su savo senjorais tėvais dantų protezų priežiūros gamintoja „Corega“ organizuoja konkursą, kurio laimėtojas su savo šeima bus pakviestas vakarienės į restoraną „Džiaugsmas“. Ją paruoš žymus virtuvės šefas Martynas Praškevičius: https://www.paskambinkmamai.lt/istorija/
Ir vyresniame amžiuje svarbus tobulėjimas
Daugelis senyvo amžiaus žmonių norėtų būti judresni ir aktyvesni, bet sunkiai prisiverčia sportuoti. Psichologės teigimu, fizinis aktyvumas didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir judrumą – tai padeda gyventi savarankiškai. Fizinis aktyvumas yra nepaprastai svarbus senstantiems žmonėms todėl, kad jie didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami. Fizinė veikla ne tik padeda išvengti depresijos ar ugdo ištvermę, stiprybę, bet ir padeda sulėtinti kognityvinius (psichologinius, pažinimo) pokyčius.
A. Šamonskienės teigimu, vienas nuostabiausių fizinių pratimų – eiti pasivaikščioti, o jei dar ir kartu su savo artimaisiais, tai bus dviguba terapija. Ji siūlo bendraujant su vyresnio amžiaus artimuoju nevengti fizinio kontakto – palaikyti už rankos, paglostyti petį, ranką. Visos šios smulkmenos praskaidrins jo gyvenimą.
„Norint senti sveikai, be galo svarbu jaustis naudingam, reikalingam, toliau realizuoti save širdžiai mieloje veikloje, aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime, nepamesti pomėgių – šokių, dainavimo, jei iki tol žmogus tuo užsiimdavo. Dabar yra galimybė lankyti ir Trečiojo amžiaus universitetą, mokytis užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, o mokytis niekada nevėlu“, – pabrėžia specialistė.
Ji priduria, kad psichologinė būsena pagerėja, jeigu senjorai gali prisidėti prie anūkų priežiūros, buities darbų, auginti daržoves ir vaisius savo soduose. Širdžiai miela veikla gerina psichinę ir fizinę savijautą, skatina suvokimą, kad esi reikalingas, svarbus.
„Ir senatvėje turime augti, o ne griauti save. Ieškoti džiaugsmo šaltinio: gamtoje, vaikuose, poezijoje, muzikoje, dalintis su kitais bendravimu“, – pataria A. Šamonskienė.
Vis dėlto, psichologės teigimu, jei niūrios mintys kamuoja ilgai, nevertėtų numoti ranka, tikintis, kad prasta nuotaika, vienišumo jausmas praeis – reikėtų pasitarti su specialistu, o jam paskyrus antidepresantų, nebijoti jų vartoti.
