4 spalio, 2022

Sprendimus dėl mokyklų tinklo priėmė 59 Lietuvos savivaldybės, Šalčininkų rajono savivaldybei gresia teisminis procesas

Šalčininkai

Lietuvos savivaldybės mokslo metus pradėjo sustiprinusios mokyklų tinklą ir vaikų galimybes mokytis norimus dalykus, gauti papildomas konsultacijas ir kokybišką neformalų ugdymą. Niekur neliko jungtinių 5-8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi mažiau kaip 60 vaikų, tapo didesnių mokyklų skyriais. Net penktadaliu sumažėjo mokyklų, kuriose formuojama tik viena III gimnazijos klasė.

Sprendimai dėl mokyklų tinklo priimti beveik visur

Šiemet mokslo metus pradėjo 948 bendrojo ugdymo mokyklos, tik 9 mokyklomis mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Tuo tarpu 2016-2020 metais Lietuvoje kasmet vidutiniškai užsidarydavo po 44 mokyklas. 

Esminis pokytis įvyko ilgųjų gimnazijų lygmenyje, kuomet nesuformavus kokybiškam ugdymui reikalingo klasės dydžio, mokiniai pervesti į kitą, arčiausiai įsikūrusią gimnaziją. Taip vyriausių gimnazijos klasių mokiniams sudarytos galimybės pasirinkti norimus dalykus, gauti reikalingas konsultacijas ir geriau pasirengti valstybiniams egzaminams bei tolesniems karjeros pasirinkimams.  Reorganizuotos mokyklos neužsidarė, bet galėjo keistis jų juridinis statusas iš gimnazijos į pagrindinę mokyklą ar progimnaziją.

Reikalavimai klasių dydžiams nustatyti siekiant užtikrinti mokiniams kokybišką ugdymą. Mažose gimnazijų klasėse nesusiformuoja mokinių grupės mokytis fizikos, chemijos ar panašių mažiau populiarių dalykų A kursu, mokiniai netenka galimybės gerai pasirengti egzaminams, taip apribojamos jų ateities perspektyvos. Žemesnėse klasėse, jei vaikų skaičius tesiekia kelis, apribojama mokymo metodų įvairovė – negali vykti darbas grupėse, projektinė veikla, neužtikrinamos papildomos konsultacijos ir neformalios veiklos.

Neleidžiama formuoti ir per mažų, ir per didelių klasių

Vyriausybės nutarimu, be kitų reikalavimų mokyklų tinklui,  buvo nustatytas nuo šių mokslo metų mažiausias mokinių skaičius 1–10 klasėse – aštuoni. 5 – 8 mokiniai klasėse gali būti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba, jei jos yra Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybių teritorijose ir neįmanoma suformuoti didesnių klasių dėl mažo vaikų skaičiaus.

Klasių, kuriose mokosi mažiau negu 8 mokiniai, yra 54-ose Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, Neringos savivaldybių mokyklose. Visos mažesnės nei 8 mokinių klasės tik iš dalies finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.

Mažiausias galimas mokinių skaičius III–IV gimnazijos klasėse – 12. Šis reikalavimas galioja jau nuo 2018 metų. Rekomenduojama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases trumpose gimnazijose, ilgosiose – ne mažiau kaip dvi, kad ugdymas vyktų kokybiškai, mokiniai galėtų pagal savo poreikius rinktis pasirenkamuosius dalykus.

Nuo 2018 metų galioja reikalavimai dėl maksimalaus mokinių skaičiaus – galima registruoti iki 24 mokinių 1-4 klasėse, iki 30 mokinių – 5-8 (I–IV gimnazijos) klasėse. Per didelės klasės yra didžiųjų miestų problema.

Šalčininkų rajono tarybos sprendimo laukia teisminis procesas

Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių šiuo metu nesilaiko vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, kurios taryba nusprendė  net trijose gimnazijose sudaryti  gimnazijų klases, kuriose nebuvo 12 mokinių.

Keturiose mokyklose buvo sudarytos 5 pradinės klasės, kuriose nebuvo 8 mokinių. Jose mokosi nuo 4 iki 6 mokinių, o valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos tik klasės, kuriose yra ne mažiau kaip 8 mokiniai.

Dėl to savivaldybei gresia netekti milijoninių investicijų, mokyklos gali prarasti valstybės biudžeto lėšas, vaikai paliekami mažose klasėse be perspektyvų rinktis norimus mokytis dalykus.

Tarybos sprendimo pasekmė – 58 mokiniai, kurie mokinių registre nepriskirti jokiai naujas mokyklų tinklo taisykles atitinkančiai klasei. Savivaldybei atsisakius keisti Tarybos sprendimą ir siekiant apsaugoti vaikų interesus, ministerija nusprendė kreiptis  į Nacionalinę švietimo agentūrą, kad priregistruotų šiuos vaikus į jų praėjusiais mokslo metais lankytas klases.

Nepriregistravus vaikų jie automatiškai patenka į mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistemą,   šiems mokiniams gali būti nutrauktas privalomas sveikatos draudimas Valstybės lėšomis, jų nėra registracijos sistemose ŠVIS, KELTAS, E-MOKYKLA, todėl jau šį rudenį abiturientai neturėtų  galimybės pasirinkti egzaminų,  mokinių pasiekimai nebūtų fiksuojami mokinių registre.  

„Svarbiausia – vaikų interesai. Todėl nusprendėme užregistruoti vaikus į klases. Taip pat dar kartą   kreipėmės  į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, prašydami kreiptis į teismą dėl to, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl mokyklų tinklo neatitinka Vyriausybės nutarimo nuostatų ir yra ribojamos vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą. Tikimės, kad teismas įpareigos savivaldybę laikytis Vyriausybės nutarimo“, – sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks spalio 13 dieną, ministerija tikisi, kad šiame posėdyje gali būti nutarta pakeisti savivaldybės tarybos sprendimą ir teismo įsikišimo neprireiktų.

Savivaldybė, nutarusi nesilaikyti naujų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, netenka ir galimybės dalyvauti švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, iš kurios galėtų gauti 2,5 mln. eurų.

Ministrė pažymi, kad 59 šalies savivaldybės, nepriklausomai nuo jų tarybų politinės sudėties, skirtingo mokyklų tinklo išsidėstymo, sustiprino mokyklas pagal naujas taisykles, kuriomis siekiama visiems vaikams sudaryti geras ugdymo sąlygas.

„Vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, nepaisant teisinių argumentų,  pokalbių su meru, Vyriausybės atstovų perspėjimų pasuko kitu keliu. Savivaldybė stato į keblią padėtį savo švietimo bendruomenę, gali netekti lėšų iš valstybės biudžeto, gali susidurti  su sunkumais mokant adekvačius atlyginimus mokytojams, o svarbiausia – rizikuoja vaikų ateitimi“, – sako J. Šiugždinienė.


1 vasario, 2023

Šiemet į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – tiek pat, kiek ir pernai. Tai šiandien […]

1 vasario, 2023

Sausio 31 d. įvyko jau trečiasis „Skaidrumo akademija“ programos mokytojams renginys „Antikorupcinio sąmoningumo ugdymas mokykloje: galimybės ir gerosios patirtys“. Renginyje […]

31 sausio, 2023

Sausio 27 d. Kauno technologijos universiteto, Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) aktų salėje vyko diplomų įteikimo šventė. Iškilmingame […]

31 sausio, 2023

Po šventinės Vilniaus gimtadienio savaitės, sostinės senamiestyje sužibs dar viena puošmena – šalia S. Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. […]

27 sausio, 2023

Didžiulio mokyklų susidomėjimo sulaukęs lauko klasių projektas bus tęsiamas ir šiemet. Startavus projektui pernai savivaldybei pavaldžiose ugdymo įstaigose įrengtos 35 […]

27 sausio, 2023

Vidaus reikalų ministerija (VRM) panaudos pagrindais laikinai perduoda Kultūros ir sporto rūmų patalpas Vilniaus m. savivaldybės viešajai įstaigai (VŠĮ) „Active […]

Žemaitijos kaimo ekspozicija. Muziejusalka.lt nuotr.
25 sausio, 2023

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. […]

25 sausio, 2023

Šiandien Vyriausybė nusprendė skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 38 mln. Eur į Lietuvą dėl karo atvykusių ukrainiečių švietimo reikmėms […]

25 sausio, 2023

Varėnos, Ignalinos, Šalčininkų ir Švenčionių rajono bei Pagėgių savivaldybėse šiuo metu nėra užtikrinamas universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimas, parodė Ryšių […]

25 sausio, 2023

Mokslininkai teigia, kad pirmą kartą Vilniaus vardas buvo užrašytas kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriuos jis 1323 m. siuntė į aplinkinius miestus. […]

24 sausio, 2023

Prieš 23 trejus metus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė pradėjo organizuoti […]

23 sausio, 2023

2023 m. švietimo pagalbai teikti mokyklose ir savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skiria 136 mln. Eur. […]

21 sausio, 2023

Sausio 19 d. Elektrėnuose vyko iškilminga naujai statomo Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato kapsulės įleidimo ceremonija. Naujajame pastate  ugniagesiai gelbėtojai […]

21 sausio, 2023

Tėvų skyrybos neišvengiamai paliečia vaikus, keičia jų santykius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, seneliais, draugais, artimaisiais. Skyrybų proceso metu […]

21 sausio, 2023

Panevėžys nuo 2019-ųjų įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Kokybės krepšelis“. Šiame projekte dalyvauja per 250 šalies ugdymo […]

21 sausio, 2023

Vilniaus Taryba patvirtino universalaus dizaino principų strategiją – „Miestas visiems“. Jos tikslas – užtikrinti, kad miesto fizinė ir virtuali aplinka […]

19 sausio, 2023

Nauji metai Klaipėdos rajono antrokėliams prasidėjo ir naujų įgūdžių mokymusi – jiems startavo plaukimo pamokos. Jų metu netoli 600 moksleivių […]

19 sausio, 2023

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo edukologijos krypties doktorantūrai stiprinti skirtą priemonę, kuri edukologijos studijas geriausiuose pasaulio universitetuose pasirinkusiems doktorantams […]

Eitvydo Kinaičio nuotr.
18 sausio, 2023

Vilnius mokymąsi iš uždarų klasių kelia į atviras miesto erdves – skverus, gatves, muziejus, įmones. Šiandien oficialiai pristatyto projekto „Vilnius […]

17 sausio, 2023

Lietuvos investicijos į skaitmenines mokymo priemones ir visą švietimo skaitmenizaciją skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų. Mokykloms lėšų tam skiria valstybė, savivaldybės, […]