Laikas rinktis aukštąsias mokyklas: kurių studentų jau laukia darbdaviai?
Per kelerius paskutinius metus ženkliai sumažėjo chemijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius. Atitinkamai kasmet mažėja ir susidomėjimas tiek maisto technologijų, tiek maisto studijų krypties programomis. Visgi tiek akademinio atstovai tvirtina, kad maisto technologijų studijos – perspektyvios, o bendrovei „Švyturys-Utenos alus“ priklausančios Utenos daryklos vadovė antrina, kad studentų laukia ir plati darbo krypčių pasiūla, ir karjeros galimybės.
„Viena iš galimų globalių mažėjančio susidomėjimo maisto technologijų studijomis priežasčių – jaunoji karta nesieja maisto gamybos su mokslu ir technologijomis. Internetinėje erdvėje galima rasti įvairios vaizdinės medžiagos, kaip išsikepti duoną ar pyragą, pagaminti mėsos ar pieno gaminius, sufermentuoti įvairius gėrimus. Pasižiūri ir gali gaminti, kam reikalinga to mokytis universitete? Tokių žinių gal ir užtenka mėgėjiškai kelių maisto porcijų gamybai namuose, bet ne pramoninei gamybai, kur maistas gaminamas šimtais ar tūkstančiais tonų“, – teigia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėja Loreta Bašinskienė.
Pasak jos, į klausimus, kaip užtikrinti, kad produkcija, gaminama didelio našumo technologinėse linijose, būtų stabilios kokybės, saugi, tvari ir skani, gali atsakyti tik kvalifikuoti maisto mokslininkai ir technologai, kurie turi tam reikalingų tarpdisciplininių kompetencijų maisto chemijos, mikrobiologijos, mitybos, technologijų ir inžinerijos srityse.
Studentus pritraukti padeda verslo atstovai
Studentus bandoma prisivilioti įvairiais būdais. Maisto mokslo ir technologijos katedros, kuri įgyvendina maisto technologijų krypties studijų programas, dėstytojai, siekdami sudominti šios krypties studijomis, veda paskaitas ir laboratorinius darbus moksleiviams. Katedros dėstytojai aktyviai dalyvauja universiteto vykdomose studijų mugėse, įvairiose fakulteto bei mokyklų organizuojamuose renginiuose.
Studentus pritraukti padeda ir gamybos verslo atstovai, dažnu atveju esantys Cheminės technologijos fakulteto alumnais. Jie organizuoja įvairius mokymus studentams, veda teorines paskaitas, dalyvauja kvalifikacijos komisijose, kurios vertina studentų baigiamuosius projektus ir suteikia technologijų mokslų bakalauro ar magistro laipsnį. Kelios įmonės kasmet tampa mecenatais ir įsteigia stipendijas už geriausius baigiamuosius darbus, už inovatyviausią sukurtą naują produktą. Verslo atstovai priima studentus profesinei praktikai, esant poreikiui, konsultuoja baigiamųjų darbų rengimo klausimais.
„Šis bendradarbiavimas labai svarbus ugdant praktinius būsimų maisto technologų įgūdžius. Universitetas suteikia teorines žinias ir darbo su analitine bei technologine įranga laboratorinėmis ir pusiau gamybinėmis sąlygomis. Tačiau susipažinti su pramonine, didelio našumo maisto produktų gamyba galima tik praktikos įmonėje metu. Tokia veikla nelieka nepastebėta ir prideda mūsų studijų programoms patrauklumo ir praktinės vertės“, – pasakoja L. Bašinskienė.
Jai antrina bendrovei „Švyturys-Utenos alus“ priklausančios „Utenos alaus“ daryklos vadovė Dalia Jočytė: „Bendradarbiaujame ne su vienu universitetu. Dalyvaujame studentų dienose, pristatome, kokias galimybes suteikiame, kokių studentų mums reikia. Padedame peržiūrėti studijų programas, jų aktualumą, įsitraukiame į studentų darbų vertinimą. Su aukštosiomis mokyklomis kuriame ilgalaikes partnerystes“.
Darbo vietų netrūks
Jočytė dalijasi, kad ir ji pati yra baigusi KTU maisto technologijų krypties studijas: „Perspektyvos šioje profesijoje tikrai labai plačios: nuo, procesų inžinieriaus iki daryklos vadovo. Pradedant nuo praktikos. Studentams siūlome ilgesnę, nei reikalauja švietimo įstaigos, praktiką, be to, tokią praktiką apmokame. Tai leidžia studentams labai anksti pasimatuoti gamybos pozicijas ir nuspręsti, kokia linkme kreipti savo būsimą karjerą“.
Be to, maisto technologijų kryptį pasirinkę studentai gali būti tikri, jog darbo pasiūlymų jiems tikrai netrūks: štai Utenos darykloje pozicijų skaičius tik auga. „Galbūt studentai iš pradžių išsigąsta operatoriaus darbo, bet taip yra dėl blogo įsivaizdavimo. Šiuolaikiniai operatoriai tikrai nėra tik mygtukų spaudėjai. Į juos investuojame, ugdome, o įrangai ir procesams modernėjant, operatoriaus kvalifikaciniai reikalavimai tik auga“, – sako D. Jočytė.
Baigę mokslus maisto technologijų srityje, studentai Utenos darykloje dažnai įsilieja ir į kitas darbo vietas: pirkimus, pardavimus, darbą su žaliavomis, naujų produktų kūrimą, kokybės užtikrinimą. D. Jočytė priduria, kad darbas gamyboje gali atrodyti nelengvas, tačiau jis – be galo dinamiškas, įdomus ir verčiantis nuolat tobulėti.
„Atsakant į klausimą, ar maisto mokslo ir technologijos studijos yra geras pasirinkimas – absoliučiai taip! Maisto pramonė yra viena iš tų šakų, kuri niekada nenustos augti ir vystytis. Gyventojų skaičiaus augimas reikalauja masinės maisto gamybos ir tik maisto mokslininkai ir technologai gali sukurti naujus bei saugius maisto gamybos ir perdirbimo būdus, kad turint ribotus išteklius būtų patenkinti didėjantys gyventojų poreikiai“, – dėsto ir L. Bašinskienė.
Baigę universitetines maisto mokslo ir technologijų studijas ir įgiję technologijos mokslų bakalauro ar magistro laipsnį, studentai gali tapti maisto verslo įmonių technologais, mitybos, analitinės laboratorijos, produktų kūrimo ir vystymo specialistais ir vadovais, taip pat maisto saugos ir kokybės kontrolieriais, ekspertais, mokslininkais. Šios studijos atveria plačias galimybes darbo paieškoms Lietuvoje ir pasaulyje. Bendrovėje „Švyturys-Utenos alus“ tokias studijas baigę gali tapti procesų inžinieriais, gamybos linijų vadovais, technologais, o ateityje užaugti ir iki daryklos vadovų.
