Afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau plinta laukinėje faunoje, todėl nemažėja rizika juo užsikrėsti ir kiaulėms. Įvertinti, ar mažose kiaulių laikymo vietose, kurių Lietuvoje užregistruotas 21 tūkst., užtikrinami biologinio saugumo reikalavimai, padės ir įgaliotieji veterinarijos gydytojai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir privačių veterinarijos gydytojų sudarytos sutartys suteiks jiems įgaliojimus atlikti patikras, konsultuoti ir fiksuoti pažeidimus. Pažymėtina, kad rinkti mokesčių ar taikyti sankcijų už pažeidimus įgaliotieji veterinarijos gydytojai negalės, tačiau apie tokius atvejus privalės pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
„Iki šiol įgaliotiems veterinarijos gydytojams buvo pavedama imti mėginius vykdant gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėseną. Dabar prisidės papildoma funkcija – tikrinti, kaip įgyvendintos biologinio saugumo priemonės smulkiuose kiaulininkystės ūkiuose, kuriuose laikoma ne daugiau kaip dešimt penimų kiaulių. Tikimės, kad tokiu būdu patikrinsime daugiau kiaulių laikymo vietų, ir tai duos apčiuopiamų rezultatų kovojant su AKM ir kitomis kiaulių užkrečiamosiomis ligomis. Be to, kaskart primename ūkininkams AKM grėsmę ir tai, jog jie privalo nuolat laikytis biologinio saugumo reikalavimų, jei nori išvengti didelių nuostolių“, – teigė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėja Kristina Stakytė.
Pasak K. Stakytės, atvykęs į ūkį, įgaliotasis veterinarijos gydytojas turi supažindinti kiaulių laikytoją su VMVT teritorinio padalinio viršininko įsakymu, kuriuo jam pavedama atlikti patikrinimą. Įvertinti ūkį jis gali tik gavęs kiaulių laikytojo sutikimą, tačiau jei savininkas neleis atlikti kiaulių laikymo vietų įvertinimo, apie tai nedelsiant bus pranešta VMVT teritoriniam padaliniui.
Veterinarijos gydytojas kartu su kiaulių laikytoju turi apžiūrėti ūkio teritoriją, kiaulių ir pašarų laikymo patalpas, laikomas kiaules ir kt. bei surašyti aktą, kurį perskaitęs turi pasirašyti kiaulių laikytojas. Vertinimo metu veterinarijos gydytojas privalo vilkėti vienkartinius drabužius ir avėti specialią avalynę arba vienkartinius antbačius.
Apie nustatytus biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymo faktus įgaliotasis veterinarijos gydytojas informuoja kiaulių savininką ir VMVT teritorinį padalinį, kurio specialistai, įvertinę riziką, gali pakartotinai patikrinti ūkį ir taikyti administracines nuobaudas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dar kartą primena pagrindinius biologinio saugumo reikalavimus, kurių reikia laikytis mažuose kiaulininkystės ūkiuose:
• privalomai ženklinti, registruoti ir tvarkyti kiaulių apskaitą,
• registruoti kiaulių laikymo vietas (bandas) bei deklaruoti jose laikomų kiaulių skaičių. Kiaules registruoti bandos atpažinimo numeriu, o prieš išvežant iš laikymo vietos – įsegti į ausį dviejų dalių įsagą su bandos numeriu,
• kiaulių registracijos duomenis atnaujinti keturis kartus per metus – kiekvieno ketvirčio pirmąjį mėnesį. Duomenis apie kiaules laikytojas gali atnaujinti pats, į Centrinę duomenų bazę suvesdamas informaciją apie laikomų kiaulių skaičių arba kreiptis į VMVT teritorinį skyrių ar ūkinių gyvūnų ženklinimo paslaugos teikėją, pateikdamas užpildytą ir pasirašytą formą,
• įrengti dezinfekcinius barjerus prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas,
• aptverti ūkius tvoromis,
• kontroliuoti apsilankančius žmones ir transporto priemones,
• keisti drabužius ir avalynę prieš lankantis tvarte,
• šerti kiaules tik termiškai apdorotomis žaliavomis. Einamųjų metų derliaus pakratus galima naudoti tik jei jie laikyti saugyklose ne trumpiau kaip devyniasdešimt dienų,
• nelaikyti kiaulių lauke (nepriklausomai nuo metų laiko), kad išvengti kontaktų su šernais.
Pirmą kartą reikalavimus pažeidusiems asmenims gresia bauda nuo 30 iki 300 eurų, pakartotinai nustačius neatitikimų – nuo 50 iki 550 eurų. Kaip poveikio priemonė taip pat numatytas ir gyvulių konfiskavimas.
