Pajūrio savivaldybėse išduodant statybų leidimus – korupcijos rizikos
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybėse išduodant statybą leidžiančius dokumentus. Nustatyta, kad statybos leidimų išdavimo procesas turi teisinio reguliavimo spragų ir sudaro galimybes jame dalyvaujantiems subjektams piktnaudžiauti.
Šis vertinimas tęstinis, anksčiau STT korupcijos prevencijos specialistai atliko analizę Vilniaus miesto savivaldybės ir Panevėžio miesto bei Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių veikloje išduodant statybą leidžiančius dokumentus.
Atlikus analizę nustatyta, kad už savavališkų statybų vykdymą numatytos sankcijos neatgraso nuo pažeidimų darymo. Analizuoti atvejai, kuomet statytojai nepaiso galimų sankcijų ir imasi statyti neturint statybos leidimų. Taip pat pastebėta, jog valstybės vykdoma išduotų statybos leidimų kontrolė galimai yra nepakankama, kadangi nuo 2016 metų atliktų patikrinimų skaičius kasmet akivaizdžiai mažėja, nepaisant to, jog kiekvienais metais išduodamų statybos leidimų skaičius reikšmingai didėjo. Vien per 2019 m. visose savivaldybėse per informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo patenkinti 13 448 prašymai išduoti statybos leidimus, 2020 m. buvo patenkinta 15 550 prašymų, o 2021 m. buvo patenkinta net 17 021 prašymas išduoti statybų leidimus. Tuo tarpu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrino tik apie 2 proc. visų patenkintų prašymų išduoti statybos leidimus (2019 metais visose savivaldybėse pasirinktinai patikrino 472 statybos leidimus, 2020 metais – 403, o 2021 metais – 329).
Antikorupciniu požiūriu vertinamas, kaip ydingas, statinių klasifikacijų atribojimas, kuris leidžia statytojams piktnaudžiauti statybų procesu, renkantis jiems tinkamesnę statinio klasifikaciją. Pavyzdžiui, projektuoti ir statyti faktiškai gyvenimui ir (ar) poilsiui pritaikytus pastatus, nors statybos leidimas buvo išduotas administracinės ar pagalbinio ūkio paskirties pastato statybai. Vienas tokių atvejų nustatytas Palangos mieste – statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato – vasaros virtuvės, tačiau minėtas projektas savo techniniais sprendimais labiau primena gyvenamosios ar poilsio paskirties statinį.
Taip pat analizėje nustatyta, jog statinio naujos statybos ir statinio rekonstrukcijos sąvokų tapatumas sudaro sąlygas korupcijos rizikai pasireikšti. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą dėl pastato-garažo rekonstravimo į gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, su gydymo paskirties patalpomis, nors projektu buvo siekiama sukurti iš esmės naują statinį. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, jog beveik 81 m2 garažas buvo rekonstruojamas į 1100 m2 gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, todėl pastato plotas padidėjo daugiau kaip 13 kartų.
Minėti rizikos veiksniai taip pat buvo nustatyti ir ankščiau atliktose korupcijos rizikos analizėse Vilniaus miesto savivaldybės bei Panevėžio miesto, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių veikloje išduodant statybą leidžiančius dokumentus.
STT kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama įvertinti atskirų vykdomų statybų teisėtumą ir atlikti statybos valstybinę priežiūrą Klaipėdos miesto savivaldybėje.
STT pasiūlymai dėl nustatytų korupcijos rizikų pateikti savivaldybėms ir Aplinkos ministerijai. Šios institucijos per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
