ŠU mokslininkas kartu su kolegomis amerikiečiais kuria biomedicininių sprendimų priėmimo sistemą

„Lietuvoje pagaliau startavusi E. sveikatos sistema daugelyje Europos šalių ir JAV yra nebe naujiena. Užsienyje svajojama apie išmaniąją biomedicininių sprendimų priėmimo sistemą“, – sako Šiaulių universiteto Kompiuterių sistemų katedros vedėjas dr. Egidijus Paliulis. Mokslininkas kartu su JAV kolegomis jau keletą metų intensyviai dirba kuriant visiškai naują informacinių technologijų produktą – biomedicininių sprendimų priėmimo sistemą.

Amerikiečių kuriama sistema – medikų pagalbininkė

Pasak dr. E. Paliulio, kartu su Nebraskos universiteto mokslininkais kuriama biomedicininė sprendimų priėmimo paramos sistema – išmanioji biomedicininė sistema, kuri stebės įvairius biomedicinoje vykstančius procesus, kaups ir analizuos biomedicininius duomenis, juos analizuos ir pagal gautus analizės rezultatus padės biomedicinos darbuotojams greičiau priimti reikiamą sprendimą. „Iš esmės siekiame sukurti intelektualių savybių turintį biomedicininės programinės įrangos prototipą, kuris būtų naudingas įvairioms biomedicinos institucijoms: laboratorijoms, ligoninėms, klinikoms, gydymo ir medicinos mokslo centrams. Kalbant apie konkretų atvejį, pvz., ligoninę, mūsų kuriama sistema galėtų kaupti informaciją apie pacientą, jo tyrimų rezultatus, pati juos analizuotų ir pateiktų medicinos personalui patarimus, pavyzdžiui, nustatant diagnozę, galimus gydymo būdus ir pan. Sistema automatiškai galėtų pateikti išvadas apie tyrimų rezultatus, nurodyti, kokie yra nukrypimai ir galimi rizikos veiksniai. Taip pat ji galėtų padėti gydytojams išvengti klaidų išrašant vaistus pacientams. Tiesiog pati sistema nustatytų, ar vaistuose yra tam tikrų ingredientų, netinkančių konkrečiam pacientui. Galima sakyti, kad mūsų kuriama sistema būtų intelektuali pagalbininkė biomedicinos personalui“, – sako mokslininkas.

Papildomų kompetencijų gydytojams, laboratorinių tyrimų specialistams neprireiks

„Kyla natūralus klausimas, ar naudojant tokią unikalią biomedicininių sprendimų priėmimo sistemą neprireiks medikams papildomų kompetencijų? Manau, kad ne, nes sistema veiks kaip interneto svetainė. Svarbiausia mokėti naudotis kompiuteriu ir interneto naršykle. Dėl to jau nebekyla problemų medicinos personalui“, – sako dr. E. Paliulis.

Numatoma, kad prie išmaniosios biomedicininių sprendimų priėmimo sistemos galima bus prisijungti iš bet kurio kompiuterio su interneto ryšiu per interneto naršyklę. Prisijungus prie sistemos bus pateikiama gana paprasta vartotojo sąsaja. Vartotojas įves savo prisijungimo parametrus (autorizuosis) ir taip gaus prieigą prie savo biomedicininių duomenų. Sprendimo priėmimą sistema atliks pati, automatiškai, todėl vartotojui reikės tik tinkamai pateikti biomedicininius duomenis. Šiuo atžvilgiu kažkokių ypatingų kompetencijų medicinos personalui tikrai nereikės.

Sistemai pabaigti prireiks daugiau programuotojų

„Nebraskos universiteto Omahoje (JAV) Informacijos mokslų ir technologijų fakultete dirbau ištisus metus. Džiaugiuosi, kad su bioinformatikos moksline grupe užsimezgė šilti santykiai ir mes toliau tęsiame bendradarbiavimą kuriant biomedicininių sprendimų priėmimo sistemos prototipą. Tai didžiulis daug sričių apimantis projektas, kurio realizavimas reikalauja ganėtinai didelio masto ir intensyvaus programavimo. Idėjine prasme prototipo pagrindas jau paruoštas. Dabar praktiškai būtų reikalinga profesionalių programuotojų komanda, kuri padėtų paversti prototipo idėją realiai veikiančia sistema, kurią jau būtų galima praktiškai naudoti medicinos įstaigose“, – sako mokslininkas.

Dr. E. Paliulis įsitikinęs, kad sistemos kūrimo darbai gerokai paspartėtų gavus finansavimą ir į programavimo darbus įtraukus daugiau mokslininkų, profesionalių programuotojų ir studentų. E. Paliulis: „JAV institucijų ir mokslininkų, dirbančių su šiuo projektu, skaičius kol kas neišsiplėtė. Toliau bendradarbiauju su Nebraskos universitete Omahoje Informacijos mokslų ir technologijų fakultete dirbančiais bioinformatikos ir Nebraskos medicinos centro mokslininkais. Turime minčių įtraukti daugiau partnerių – ir ne tik mokslininkų ar medikų. Ypač naudingi būtų programuotojai, kurie padėtų realizuoti prototipą. Šiam tikslui galvojame teikti projekto paraišką finansavimui gauti.“

Kas daroma šiuo metu?

Dr. E. Paliulis: „Šiuo metu vienas iš svarbesnių dalykų yra įsitikinti sukurtų duomenų saugyklų tinkamumu biomedicininių duomenų struktūrizavimui, kas turės didelę įtaką sprendimo priėmimo procese. Taigi tikrinama sukurta duomenų struktūra ir duomenų prieigos metodai bei jų saugumas.

2014 m. vasarą kai kurie atlikti darbai pristatyti Miami mieste (Florida) vykusioje IEEE 4-ojoje tarptautinėje konferencijoje Computational Advances in Bio and Medical Sciences, o 2015 m. gruodžio mėn. kartu su Nebraskos universiteto mokslininkais pateikėme straipsnį Lietuvoje leidžiamam prestižiniam mokslo žurnalui „Medicina“.

Lietuvoje startavusi E. sveikatos sistema – užsienyje seniai nebe naujiena

Šiaulių universiteto mokslininkas džiaugiasi, kad Lietuvoje pagaliau startavo E. sveikatos sistema, tačiau pažymi, kad tai jokia naujiena užsienyje. „Džiugu, kad pagaliau Lietuvoje prasidės perėjimas prie e. sveikatos duomenų. E. medicininės sistemos neabejotinai pasiteisina ir duoda didžiulių privalumų lyginant jas su popierinėmis. Iš tiesų, JAV ir kai kuriose kitose Europos valstybėse jau gerokai anksčiau pereita prie e. medicininių įrašų. Lietuva čia gerokai atsilieka. JAV jau senai naudoja e. medicininių įrašų sistemas ir e. recepto išrašymo būdą. Dėl JAV specifinės sveikatos sistemos naudojama daug įvairių privačių e. medicininių sistemų, tačiau viena iš populiaresnių sistemų yra EPIC. Jei atvirai, tai paprastos (pasyvios) e. medicininių duomenų saugyklos, beje, prie tokių galima būtų priskirti ir Lietuvoje startavusią E. sveikatos sistemą, JAV jau nebėra naujiena ir svajojama apie išmaniąją e. medicininę sistemą, kitaip tariant, būtent tokią sistemą, kurios prototipą mes ir kuriame su kolegomis iš Nebraskos universiteto. Iš tiesų, biomedicininė sprendimų paramos priėmimo sistema ir yra išmanioji e. medicininė sistema.“

Šiauliečių mokslininkų patirtis galėtų būti naudinga toliau kuriant E. sveikatos sistemą Lietuvoje

Kartu su amerikiečiais mokslininkais kartu dirbantis dr. E. Paliulis sako, kad Šiaulių universiteto mokslininkai tikrai galėtų prisidėti prie E. sveikatos sistemos tobulinimo Lietuvoje. „Gaila tik, kad minėta E. sveikatos sistema Lietuvoje buvo kuriama gana uždarai, niekas nebuvo viešinama ir skelbiama. Nebuvo jokių kvietimų ar pasiūlymų prisidėti prie tokios sistemos projektavimo ir kūrimo. Pradėta daugiau kalbėti apie E. sveikatos sistemą tik tada, kai sistema jau buvo sukurta ir pradėjo veikti. Turiu minčių pats bandyti inicijuoti komunikaciją su E. sveikatos sistemos kūrėjais, jei jie įsileis mus, ir galbūt prisidėti prie šios sistemos tobulinimo.

Kad būtų galima pradėti naudoti biomedicininių sprendimų priėmimų sistemas, kartu ir mūsų kuriamą prototipą, pirmiausia būtina pereiti prie e. medicininių įrašų sistemos. Lietuvoje tas jau pradedama daryti. Vadinasi, jau artėjama prie biomedicininių sprendimų priėmimų sistemų poreikio ir praktinio naudojimo pradžios. Manau, kad tai įvyks, kai stipriau įsibėgės E. sveikatos sistemos naudojimas“, – sako mokslininkas.