Su saule grįžo ir pirmieji kenkėjai

Pašvietus saulei, iš po lapų, žemės ima kirbėti įvairiausi gyviai. Miške jau galvas kelia pirmosios žibutės, matyti skraidantys drugiai, girdėti vis įvairesnės paukščių giesmės. Po žiemos miego bunda ir įvairiausi kenkėjai.

Pievose laukia kraujo ištroškusios erkės

UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas perspėja, kad jau sutinkamos pirmosios kraujasiurbės – erkės.

„Savaitė lepino saulėtu ir šiltu oru, kviečiančiu pasivaikščioti. Tačiau reikėtų būti budriems – parkuose, miškingose vietose, senos pernykštės žolės šabakštynuose tyko erkės“, – perspėja biologas.

Deja, apsisaugoti nuo šių pavojingų kenkėjų labai sunku. Liutauras Grigaliūnas, paklaustas, ar galima kokia nors chemine medžiaga purkšti pievas, parkus, miškus, kad erkių populiacija būtų sumažinta, informuoja, kad atviroje erdvėje erkės galėtų būti naikinamos chemikalais, kurie turėtų būti registruoti Lietuvoje ir  būtų skirti erkių naikinimui minimaliai paveikiant aplinką. Kol kas Lietuvoje nėra registruota tokių cheminių medžiagų.

UAB „Dezinfa“ biologas pataria nutirpus sniegui pašalinti miško, sodo atliekas, sugrėbti senus lapus ir kitą augmeniją. Sodybose, poilsiavietėse, prie namų būtina nuolat pjauti žolę, genėti krūmus, medžius. Einant pasivaikščioti į parkus, miškus, reikėtų tinkamai apsirengti, pasirūpinti savo augintiniais.

Po kambarius lanksto skruzdėlės

Dar vienas kenkėjas, neduodantis ramybės, – skruzdėlės. UAB „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė pasakoja, jog jau gauna nusiskundimų dėl šių mažųjų vabzdžių.

„Daugiausiai skundžiasi individualių namų gyventojai – į jų būstus veržiasi sodinės skruzdėlės. Dažniausiai su šia problema susiduria gyventojai, kurių namuose jau yra lankęsi šie kenkėjai. Skruzdėlės labai dažnai įsikuria po namu, orui sušilus pro durų, grindų plyšius, grindjuostes jos ima veržtis į kambarius ir ieškoti maisto“, – pasakoja ekspertė ir pabrėžia, kad sodinės skruzdėlės ligų neperneša – jos tiesiog kuria neestetinį vaizdą, nemalonius pojūčius gyventojams.

Paukščių lizduose knibžda blusos, blakės ir kiti kenkėjai

Dar viena problema, su kuria susiduria tiek gyventojai, tiek įmonės, – paukščių pernešamos ligos ir jų plunksnose, lizduose knibždantys vabzdžiai.

Dažnai iš balkonuose, pastogėse susuktų lizdų į gyventojų būstus atkeliauja kailiavabaliai, blusos, blakės ar net paukštinės erkutės. Šie kenkėjai minta plunksnomis, pūkais, krauju ar odos epidermiu. Be to, paukščiai platina ornitozę, paukščių tuberkuliozę, salmoneliozę ir kt. ligas.

Biologas Liutauras Grigaliūnas teigia, kad savavališkai kontroliuoti paukščius draudžiama.

„Būna, kad žmonės patys imasi iniciatyvos kontroliuoti paukščius ir pradeda ardyti jų lizdus ir pan. Šie veiksmai ne tik nehumaniški, bet ir pažeidžiantys gyvosios gamtos teisės aktus. Veiksmai ar priemonės, kurių imamasi paukščių kontrolei, neturėtų žaloti ar kitaip kenkti paukščiams. Tam, kad paukščiai nepatektų į uždaras patalpas, netūptų ant stogų, palangių, atbrailų, dažniausiai naudojami specialūs tinklai, tepami repelentai, spygliai, spyruoklinės vielos“, – perspėja pašnekovas.