Susitikimas miške: VMU parodė kenkėjų pažeistas teritorijas, diskutuota apie sanitarinę miško apsaugą
Pirmadienį, lapkričio 27 dieną, Valstybinių miškų urėdijos (VMU), Aplinkos ministerijos specialistai ir Aplinkosaugos koalicijos, „Girių spiečiaus“ atstovai bei mokslininkai praleido miške – aplankė Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių ir Ignalinos regioninius padalinius. VMU gyvai pademonstravo, kaip atrodo kenkėjų – žievėgraužio tipografo ir pušinio pjūklelio – pažeisti miškai bei kvietė diskutuoti apie numatomas vykdyti sanitarinės miško apsaugos priemones ir jų problematiką.
Švenčionėlių regioninio padalinio Labanoro girininkijoje susitikimo dalyviai žvalgėsi po vieno iš pavojingiausių miško medžių liemenų kenkėjų – žievėgraužio tipografo – pažeistas teritorijas. Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje buvo parodytas paprastojo pušinio pjūklelio židinys, kuriame užfiksuoti pirmieji liemenų kenkėjų veiklos požymiai. Būtent pušynų ir eglynų medynų Lietuvoje yra daugiausiai bei jie yra labiausiai puolami kenkėjų, dėl kurių paplitimo, daromos žalos dalyje Lietuvos paskelbta stichinė nelaimė.
Apžvelgus realią situaciją kenkėjų pažeistuose miškuose, diskutuota apie naujas Miško kirtimo taisyklių pataisas, kurios plynuosius kirtimus leis tik išimtinai neišvengiamose situacijose.
„Kaip šiandien įsitikinome rekreaciniuose ir ekosistemų apsaugos miškuose medžiai jau sužymėti pagal naujas taisykles, kurias tikimės patvirtinti jau gruodžio pradžioje. Išsiskyrimą nuomonių yra tik dėl IIA klasės miškų. Su miškų išsaugojimu besirūpinančiomis organizacijomis sutarėme, kad turi būti aktyviau rengiami gamtotvarkos planai, kuriuose ir atskiri tikslinių augalų sąrašai turi būti sudaromi, priklausomai nuo vietovės. Labai svarbu mišką teisingai atkurti, ir čia panašu, kad randame sutarimą su visuomenininkais“, – pristatydamas naujas Miško kirtimo taisykles kalbėjo aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Pagal naujas taisykles, kertant rekreacinius ir saugomų teritorijų miškus plynaisiais sanitariniais miško kirtimais būtų paliekami visi nepažeisti medžiai, išskyrus keliančius pavojų, Taisyklės bus papildytos reikalavimu, kad kai po sanitarinių miško kirtimų lieka mažesnis nei 0,4 medyno skalsumas, būtų pradėtas miško atkūrimas.
„Svarbu, kad užsimezgęs dialogas nenutrūktų, nes būdai, kaip elgiamasi ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose, saugomose teritorijose turi keistis. Norisi, kad Valstybinių miškų urėdija būtų pokyčių pavyzdys ir iniciatorius“, – teigė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
„Sprendimus sanitarinius kirtimus vykdyti paliekant visus sveikus ir pavojaus miško lankytojams ar jų turtui nekeliančius medžius II miškų grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose bei III miškų grupės apsauginiuose miškuose, saugomose teritorijose priėmėme proaktyviai, atsižvelgdami į kitų suinteresuotųjų šalių poreikius ir šiandien miške pademonstravome, kaip perplanuojami kirtimai būtent laikantis šio vidinėse VMU taisyklėse nustatyto principo“, – teigė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Valstybinų miškų urėdija savo iniciatyva ėmėsi veiksmų miškininkavimo tvarumui didinti. Vykdydami sanitarinius miško kirtimus miškininkai sieks dar labiau išsaugoti biologinei įvairovei vertingus medžius bei palikti daugiau sveikų medžių nei numatyta teisės aktuose – t.y., visus biologinei įvairovei svarbius ir pavojaus nekeliančius medžius visuose II miškų grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose bei saugomų teritorijų III miškų grupės miškuose.
„Manome, kad II A grupės apsauginių ekosistemų miškuose esant kenkėjų pažeidimams, pažeistus medžius reikėtų palikti, ir dabartinius II A grupės miškus vertinti kaip I grupės miškus“, – mano Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Eduardas Budrys.
„Jeigu paliksime tas egles, kuriose pasiliko žiemoti kenkėjai, pavasarį stebėsime kenkėjų paplitimą į aplinkinius medynus“, – teigė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Artūras Gedminas.
Šiuo metu minėtose teritorijose sustabdyti visi vykdomi ir planuojami vykdyti plynieji sanitariniai miško kirtimai. Girininkijose dirbantys miškininkai pakartotinai vertina šiuos miškų plotus, kirtimų būdas perplanuojamas taip, kad vykdant sanitarinę miško apsaugą, nebūtų kertami sveiki ir gamtiniu požiūriu vertingi medžiai.
Sutarta, kad visuomenininkų, mokslininkų diskusijos su Valstybinių miškų urėdija vyks periodiškai.
