Svarbiausia – nelikti abejingiems

Socialinės problemos sprendžiamos daugelį metų. Seniūnijų socialiniai darbuotojai ir savivaldybės administracijos darbuotojai stengiasi keisti požiūrį į šią nelengvą darbo sritį. Su Klaipėdos rajono mero pavaduotoja, Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos pirmininke Rūta CIRTAUTAITE  kalbame apie vaiko teisių apsaugos situaciją rajone.

Kokia vaiko teisių apsaugos situacija mūsų rajone?

Jei kalbėtume skaičiais, tai, paskutiniais duomenimis, Klaipėdos rajone iš viso yra 485 socialiai remtinos šeimos ir 161 socialinės rizikos šeima. Socialinės rizikos šeimose auga 318 vaikų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus apskaitoje yra 61 probleminis vaikas. Vaikų socializacijos centruose šiuo metu yra 2 rajono vaikai, pasiųsti teismo sprendimu. Užfiksuotas 91 galimas smurto atvejis prieš vaikus. Skaičiai nedžiugina, tačiau, palyginus su praėjusiais metais, pastebima, kad socialiai remtinų šeimų skaičius mažėja, todėl tikimės, kad mažės ir vaiko teisių pažeidimų.

Kas lemia probleminį vaikų elgesį?

Žmogaus elgesį lemia vertybinės nuostatos ir jo savivertė, o šiuo metu visuomenėje vyrauja vertybių krizė. Priežasčių, kodėl vaiko elgesys tampa probleminis, yra daug: tai ir nesantaika šeimoje, tėvų skyrybos, nepilna šeima, piktnaudžiavimas alkoholiu, prievarta prieš vaikus šeimoje, nepastovi disciplina namuose, skurdas, neigiama draugų įtaka.

Elgesio problemų atsiranda ir ten, kur nevyksta bendravimas tarp tėvų ir vaikų. Galima pasidžiaugti, kad nuo 2017 metų bus pradėtas vykdyti ,,Kompleksinės paslaugos šeimoms Klaipėdos rajone“ projektas. Jo tikslas – sudaryti sąlygas rajone gyvenančioms šeimoms gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas kuo arčiau gyvenamosios vietos, padėti šeimoms įveikti iškilusias krizes bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Bendra lėšų suma, skirta Klaipėdos rajonui 2016–2020 metams – 383 tūkst. 847 Eur.

Vaikų probleminį elgiasi lemia ir smurtas artimoje aplinkoje. Čia ir vėl viskas remiasi į šeimos tvirtumą ir požiūrį į vertybes. Daugiau nei 50 proc. vaikų rajone, ypač patyrusių psichologinį smurtą, gyvena šeimose, kurios yra pradėjusios arba pradeda skyrybų procesą. Vaikas pradeda netinkamai elgtis, kai šeimoje jaučiasi blogai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankosi probleminėse šeimose, siūlo kreiptis tėvams dėl psichologinės pagalbos, dalyvauti tėvystės įgūdžių ugdymo mokymuose, tačiau ne visada siūloma pagalba pasinaudojama.

Taip pat, pastebėjus pakitusį vaiko elgesį, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ką jis veikia elektroninėje erdvėje, kokius žaidimus žaidžia, kokiose svetainėse lankosi. Tėvų pareiga – kontroliuoti, ar vaikas nesilanko netinkamose svetainėse, kiek laiko praleidžia prie kompiuterio. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaikų el. paštus, seniūnijos, mokyklų pedagogai, socialinės darbuotojos, kiti suaugusieji taip pat turėtų nenumoti ranką į tam tikras grėsmes daromas vaikams elektroninėje erdvėje.

Ar visose seniūnijose situacija vienoda?

Bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryboje išsamiau kol kas analizuota 5 seniūnijų – Priekulės, Vėžaičių, Dovilų, Judrėnų, Endriejavo – situacija. Apie situaciją likusiose seniūnijose bus kalbama ateinančiuose posėdžiuose.

Iš esmės problemos visose seniūnijose panašios. Policija domisi vaikais, kurie yra nuteisti viešaisiais darbais, namų areštu, bauda, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, grįžusiais iš laisvės atėmimo vietų, specialiojo auklėjimo ir globos namų, nuolat valkataujančiais, bėgančiais iš namų, darančiais administracinius teisės pažeidimus. Pagrindine nepilnamečių problema išlieka alkoholio ir tabako gaminių vartojimas.

Be abejo, daugiausia rūpesčių yra ten, kur gyvena daugiau nepilnamečių. Vis dėlto šiais metais jų daromų pažeidimų yra sumažėję, už tai galime padėkoti seniūnijoje dirbantiems įvairių sričių specialistams.

Iš jau analizuotų seniūnijų norėtųsi išskirti Judrėnų ir Endriejavo seniūnijas. Džiugu, kad jose aktyviai dirba mokyklų specialistai, kurie inicijuoja problemų sprendimą, nelieka nuošalyje.

Daugiausia smurto artimoje aplinkoje atvejų – Priekulės ir Kretingalės seniūnijose. Tačiau svarbu paminėti, kad visais atvejais, kai vaikai patiria fizinį ar seksualinį smurtą, yra pradedami ikiteisminiai tyrimai.

Kaip galima spręsti šias problemas?

Bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba ne tik analizuoja esamą situaciją, bet ir siūlo įvairias priemones susidariusioms problemoms spręsti. Visų pirma bendruomenių veikla neturėtų apsiriboti vien švenčių organizavimu, todėl seniūnijų darbuotojai turėtų susitikti su bendruomenių primininkais ir aptarti vaikų užimtumo klausimus, skatinti piliečių iniciatyvas.

Reikia ir toliau skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Psichologų lankymasis šeimose, visuomenės sveikatos biuro paskaitos seniūnijose, bendradarbiavimas su darbo biržos darbuotojais, kurie galėtų atvykti į seniūnijas – visa tai gali realiai padėti šeimoms, motyvuoti žmones keistis.

Prevencinis darbas su vaikais, su šeimomis, tėvų atsakomybės didinimas, ankstyvi tėvystės įgūdžių ugdymo mokymai – tai gali užkirsti kelią problemoms dar jų pradžioje, kol jos nėra įsisenėjusios.

Dalijimasis gerąja patirtimi tarp socialinių darbuotojų, tarp kitų savivaldybių taip pat yra vienas iš būdų gerinti situaciją rajone, pasisemiant gerųjų praktikų ir pritaikant jas vietoje.

Svarbiausia, kad žmonės neliktų abejingi šeimoms, vaikams, kurie turi problemų. Stipri bendruomenė, iniciatyvi mokykla, socialiniai, seniūnijų ir savivaldybės darbuotojai – visi gali prisidėti prie to, kad situacija rajone gerėtų.