17 spalio, 2017
Nacionalinio transplantacijos biuro informacija

Šventiniame vakare 83 kraujo donorai pasipuošė Garbės donoro medaliais

Savaitgalį Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos salėje vyko Nacionalinio kraujo centro (NKC) inicijuota mokslinė-praktinė konferencija „Šiuolaikinė kraujo komponentų transfuzija – nuo donoro iki recipiento“. Konferencija dialogui apie kokybišką ir efektyvią kraujo donorystę subūrė Lietuvos ir užsienio mokslininkus, praktikus, transfuzijos specialistus ir kitus suinteresuotus asmenis.

„Vienas svarbiausių pastarųjų metų pasiekimų – neatlygintinų kraujo donacijų ženklus augimas, o šiais metais mūsų priimtas iššūkis – pasiekti 100 proc. neatlygintiną donorystę – jau pasiektas.   2014 m. tokių donacijų buvo vos per 50 proc., 2015 m. – daugiau kaip 75 proc., 2016 m. – beveik 90 proc., o šiemet jau turime visą 100 proc.“, – sako Nacionalinio kraujo centro direktorė J. Bikulčienė.

Pasak NKC vadovės, dabar Lietuva gali drąsiai stoti į vieną eilę su bet kuria pažangiausia ES šalimi.

Tarptautinės konferencijos ne tik suteikia galimybę paskleisti Europai apie save gerąją žinią, kad esame ir galime būti lygiaverčiai partneriai, bet ir sužinoti apie inovatyvius kraujo transfuzijos metodus, pažangiausias technologijas, naujausius mokslininkų tyrimus, pasimokyti iš kitų šalių patirčių efektyviausių priemonių, elgsenos karo, terorizmo, įvairių katastrofų, kataklizmų, kurių nuolat šiandienos pasaulyje daugėja, atvejais. 

Konferencijos atidarymo metu pabrėžta, kad labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, konkrečiai šiuo atveju – tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir NKC.

Pasak kalbėjusios apie Lietuvos kraujo donorystės sistemą,  iššūkius ir pasiekimus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovės Alvydos Naujokaitės, pasiekta gerų rezultatų, nes abi įstaigos turi vieną tikslą – sukurti tvarią, pažangią sistemą – geriausią ir donorui, ir pacientui, ir personalui.

„Lietuvoje kraujo tarnybos įstaigos veikia nepriekaištingai  –  įgyvendinamų priemonių visuma, bendradarbiavimas, mūsų donorų gera valia ir profesionaliai atliekamas NKC specialistų darbas – be visų šių veiksnių tokio gero rezultato nebūtume pasiekę“, – sakė SAM atstovė.

Konferencijoje buvo dirbama 2 sekcijose, perskaityta daugiau kaip 20 pranešimų. Patirtimi ir žiniomis dalinosi geriausi Lietuvos medikai – transfuziologai, anesteziologai, taip pat mokslininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos, JAV, Baltarusijos ir kt. šalių.

Dalyviai turėjo galimybę iš pirmų lūpų išgirsti apie terorizmo išpuolius Paryžiuje, Nicoje, kaip buvo reaguojama į įvykius, kaip buvo gelbėjami sužeistieji, taip pat apie katastrofas įvairiose šalyse – kaip tokiose ekstremaliose situacijose telkiami donorai, kaip ir kuriose erdvėse turi būti organizuojamos donorystės akcijos, kaip elgtis, kad nesukelti visuomenėje panikos, kokių veiksmų imtis, kad donorų neatvyktų per daug ir nereikėtų kraujo pertekliaus utilizuoti.

Konferencijoje buvo plačiai pristatyti kraujo donorystės Lietuvos kariuomenėje rodikliai, pažymėta, jog keičiantis geopolitinei situacijai pasaulyje, tampa labai svarbus kariuomenės bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas su kraujo centrais, itin aktualus karių švietimas sveikatos klausimais, logistikos strategijos reikšmė karo atveju, taip pat su transfuzija susijusios procedūros.

Konferencijoje buvo aptariama tai, ar visada ūmaus kraujavimo atveju reikia kraujo produktų, kaip racionaliau panaudoti reikiamus kraujo komponentus, koks anesteziologo vaidmuo donorų telkime, ar turi šiuolaikinė slaugytoja būti „išmani“, kuo panašios organų ir kraujo donorystės,  itin didelis dėmesys buvo skiriamas donorų sveikatai, sveikai gyvensenai, gyventojų motyvacijai tapti donoru, kaip  visuomenės sveikatos biurai gali prisidėti skatinant donorystę. Dalyviai aktyviai domėjosi kraujo preparatų gamyba, apie kurią pasakojo Italijos, kurios patirtis siekia net 30 metų, atstovas.

Anot Nacionalinio kraujo centro Donorystės skyriaus vedėjo Pauliaus Norkaus,  konferencijoje sulaukta aukščiausio lygio lektorių, mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių,  pranešimus aktualiomis temomis skaitė geriausi Lietuvos specialistai.

„Išgirdome daug naujovių, pasidalinome patirtimi, o išgirstos aktualijos buvo išties svarbios. Tikimės ir labai norėtume, kad kai kurių žinių netektų pritaikyti mūsų šalyje, kaip, pvz. veiksmai karo, teroro aktų ar katastrofų metu. Tačiau, jei taip nutiktų, mes jau žinome, ką daryti“, – pasibaigus konferencijai sakė Donorystės skyriaus vadovas.

Renginyje dalyvavo per 200 gydytojų, slaugytojų, kitų medicinos darbuotojų, sveikatos specialistų, neatlygintinos kraujo donorystės skatintojų ir savanorių.

Po konferencijos dalyviai ir svečiai buvo pakviesti į iškilmingą vakarą Vilniaus rotušėje, kur buvo apdovanoti 83 donorai. Neatlygintinai davę kraujo 40 ir daugiau kartų, jie gavo tai liudijančius Garbės donoro pažymėjimus ir ženklelius. Nusipelniusius visai šaliai ir tautiečiams donorus sveikino LR sveikatos apsaugos ministro pavaduotoja Aušra Bilotienė Motiejūnienė, Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė, donorų vardu kalbėjo Garbės donorai Audronė Liubeznova iš Mažeikių ir Arvydas Domarkas iš Skuodo. Garbingus vakaro svečius atsiimti apdovanojimų kvietė vakaro vedėjas Justinas Jankevičius, šventinę nuotaiką kūrė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras su maestro Donatu Katkumi priešaky, atlikėjai Karina Krysko ir Vaidas Baumila, fagotininkas Ignas Mažvila.

Garbės donoro vardas kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos (plazma – sudedamoji kraujo dalis) ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiam neatlygintinos donorystės veikloje. Nemokamas kraujo ar plazmos davimas garbės donoro vardui gauti skaičiuojamas nuo Kraujo donorystės įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 1997 m. sausio 1 d. 


19 gegužės, 2022

Pandemija padarė neigiamą įtaką sveikatos priežiūrai – gydymo įstaigos negalėjo teikti paslaugų visu pajėgumu, pacientai net turėdami sveikatos problemų vengė […]

16 gegužės, 2022

Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto Bendrosios praktikos slaugos komiteto pirmininkė Vida Elijošaitienė jau ne pirmą kartą pakvietė į susitikimą Panevėžio […]

11 gegužės, 2022

Ieškote kokybiškų kosmetikos odai produktų, skirtų pavasariui? Manilla įkūrėja Rūta Merkytė-Elekšienė rekomenduoja vienus geriausių, natūralių lietuviškų kremų, serumų ir kitų […]

10 gegužės, 2022

Kad masažas yra viena naudingiausių procedūrų žmogaus odai, o taip pat – ir visam kūnui, dėlto neabejoja niekas. Dėmesį verta […]

6 gegužės, 2022

Kūdikių priežiūra – ypatingas, daug dėmesio, atidumo, šilumos rūpesčio, specifinių žinių bei įgūdžių reikalaujantis procesas. Belieka tik pastebėti, kad perėmus […]

2 gegužės, 2022

Paskutinės nėštumo savaitės dažnai būna vienos ilgiausių ir sudėtingiausių. Jų metu gimdymui ruošiasi ne tik moters kūnas, bet ir protas. […]

2 gegužės, 2022

Netekus dantų viršutiniame ar apatiniame lankuose, dantų protezai yra patogus natūralios šypsenos atkūrimo sprendimas. Naujausios medicininės technologijos leidžia sukurti ilgaamžius, […]

S. Žiūros nuotr.
28 balandžio, 2022

Po dvejų metų pertraukos surengtuose „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimuose Vilnius padėkojo 16 savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų – už kilnumą, […]

Koks gydymas priklauso persirgus COVID-19 / Piktochart nuotr.
28 balandžio, 2022

5 tūkstančiai – tiek koronavirusu persirgusių žmonių pasinaudojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamomis reabilitacijos paslaugomis praėjusiais metais, praneša Valstybinė […]

26 balandžio, 2022

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai primena, kad Lietuva, prisidėdama prie Pasaulinės sveikatos organizacijos […]

19 balandžio, 2022

Depresijos gydymas yra vienas iš didžiausių šiuolaikinės psichiatrijos iššūkių. Depresijos paplitimas yra toks didelis, kad jis lėtai tampa viena iš […]

12 balandžio, 2022

Lietuvos diasporos apklausa rodo, kad tik maža dalis užsienio lietuvių nežino apie galimybę pasinaudoti nemokamomis būtinosios sveikatos priežiūros paslaugomis tėvynėje […]

11 balandžio, 2022

Net menkiausia odos problema yra ne tik estetinė – pokyčiai gali signalizuoti ir rimtas ligas. Todėl pastebėjus tam tikrus darinius, […]

31 kovo, 2022

„Mes niekada nepavargsime, padėdami ir palaikydami Ukrainą! Būsime vieningi su Ukraina tol, kol reikės – iki pergalės!“ – pabrėžė sveikatos […]

31 kovo, 2022

Kreipiamės į Jus, maloniai prašydami dar kartą peržiūrėti sprendimo panaikinti prof. Kęstučio Strupo licenciją aplinkybes. Tuo pačiu norime patikinti, kad […]

Karolina Mickutė
29 kovo, 2022

Pandemija išryškino būtinybę pacientus vaistais aprūpinti jiems neišeinant iš namų. Praėjus porai metų po to, kai buvo priimtas receptinius vaistus […]

Sportuojantiems žmonėms, turintiems regos negalią, reikalingos tikslios instrukcijos ir individualus dėmesys / LAB archyvo nuotr.
22 kovo, 2022

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), besirūpinanti visais, kuriems sunku skaityti įprastai, atkreipė dėmesį į sporto leidinių prieinamumą neregiams. Pateikę paraišką Sporto […]

21 kovo, 2022

Nors moterys irgi nėra labai detalios savo sveikatos prižiūrėtojos, tačiau lyginant su vyrais – jos savimi rūpinasi kur kas dažniau. […]

18 kovo, 2022

Pandemijos akivaizdoje nuotolinės pacientų konsultacijos įgavo pagreitį, tačiau apžiūros ir patikros vis dar retai pasitaikanti praktika. Trūksta įrangos ir teisinio […]

7 kovo, 2022

ekonoNamų interjeras šiandien – vis įvairesnis. Skirtingos dekoravimo medžiagos, stiliai ir spalvos drąsiai derinami tarpusavyje. Tai padeda sukurti išties originalų, […]