Mažeikiuose aptartos Lietuvos verslo perspektyvos

Balandžio 9 dieną, Mažeikių muziejuje vyko ypatingas renginys. Čia, Mažeikių verslininkų asociacijos (MVA), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Europos skaitmeninių inovacijų centro  ir VšĮ „Smart Energy DIH“ bendromis pastangomis surengtoje konferencijoje „Skaitmeninės transformacijos pramonės įmonėse” buvo aptariama mūsų šalies verslo ateitis ir perspektyvos, analizuojami iššūkiai, naujos galimybės ir aktualijos. 

Pramonės mieste

Kaip skaitmeninės transformacijos įtakoja šiandienos verslą? Kokia lietuviško verslo ateitis mūsų krašte ir pasaulyje? Kaip tausoti planetos išteklius, ar Lietuvos įmonės pajėgios veikti tvariai, efektyviai, sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje? Ar esame pasirengę diegti inovacijas versle? Šie esminiai klausimai buvo keliami Mažeikių muziejuje, į kurį gausiai rinkosi verslo, mokslo, kultūros, politikos pasaulio žmonės –  savo srities profesionalai, lyderiai. Konferenciją moderavo VšĮ „Smart Energy DIH” direktorius Tadas Kubilius. Svečius maloniai pasitiko Mažeikių verslininkų asociacijos viceprezidentas Darius Seilius ir Mažeikių verslininkų asociacijos vykdančioji direktorė Renata Glodenienė. D. Seilius savo įžanginiu žodžiu davė pradžią prasmingam renginiui. Jis tikino, kad pramonės įmonių evoliucija šiandien jau yra nebeįmanoma be skaitmenizacijos procesų. MVA viceprezidentas dėkojo visiems pranešėjams ir projekto partneriams už svarų indėlį rengiant šią  verslo poreikius atliepiančią konferenciją. Jis linkėjo visiems prasmingų diskusijų ir gero laiko.

Sveikino Mažeikių merė

Konferencijos dalyviams sveikinimo žodį tarė Mažeikių rajono merė Rūta Matulaitienė. Politikė akcentavo, jog šiandieniniame pasaulyje, kuriame gausūs žinių ir informacijos srautai, vis sunkiau ką nors nustebinti. „Visi galime pasakyti, kad trūksta laiko, tačiau laiko randame tuomet, kai randame noro“, – sakė ji. Anot jos, skaitmeninės transformacijos versle yra labai aktuali tema ypač Mažeikiuose – pramonės mieste. R. Matulaitienė pabrėžė, jog bendraudami tampame turtingesni, išsinešame daugiau patirties, sužinome apie pasiekimus, rūpesčius ir galimybes.

Tvarioms darbo vietoms –  52 milijonai eurų

„Verslo ateitis yra užrašyta Europos sąjungos strateginiuose dokumentuose, tad verslo įmonėms  svarbu žinoti strategines kryptis,  gerai pasiruošti ir prisitaikyti prie pokyčių. Žaliasis kursas, išmani bio gamyba, žiedinės ekonomikos verslo modeliai, pasikeitusios žaliavų tiekimo grandinės yra verslo ateitis“, – konferencijoje akcentavo LR ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitės-Rasmussen. Pranešėja akcentavo pramonės transformacijos įtaką ateities įgūdžiams, kompetencijoms ir darbo rinkai. Ji pasidžiaugė, kad pamažu tvarumo keliu eina ir transformuojasi net pačios taršiausios pramonės įmonės Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajonuose, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiam tikslui pasiekti skyrė 52 milijonų eurų finansavimą. Anot jos, finansavimas skiriamas verslui, veikiančiam Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajonuose, nes juose yra taršiausios Lietuvos pramonės įmonės, kurios sukuria ženklią dalį pridėtinės vertės Lietuvos ekonomikoje. Tam, kad taptų mažiau taršios, jos turi transformuotis, o tam reikia laiko ir investicijų. Viceministrė priminė, jog pasauliniu mastu nuolat gvildenama tvarumo tema, plečia planetos galimybių ribas, tačiau pokyčiai nėra greiti. Jiems reikalingi finansai, personalo perkvalifikavimas bei naujų kompetencijų plėtra. Ji minėjo esanti gerai  susipažinusi su šiandienos darbdavių lūkesčiais, kurių net 61 proc. neranda tinkamų darbuotojų, o kvalifikuoto personalo stoka, neleidžia įmonėms realizuoti visų savo idėjų ir projektų. Jaučiant personalo trūkumą, rinkoje vertinami ne diplomai, o patirtis įgyta darbo vietoje. Labai paklausūs elektronikos, mechatronikos specialistai. Aukštą pridėtinę vertę kuria biotechnologijų specialistai, inžinieriai, programuotojai, kurie padeda įrenginiams susikalbėti, todėl šių specialistų  paruošimas, ar pritraukimas dirbti Lietuvoje yra dar vienas labai svarbus iššūkis mokslui ir verslui. Anot pranešėjos, eksportas, paslaugos, gamyba privalo žengti inovacijų keliu, kurti pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai, o pramonė turėtų sukti skaitmeninės transformacijos ir žaliosios ekonomikos keliu. Ji aptarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teikiamas paramos priemones verslui, numatomus strateginius prioritetus iki 2050 metų.

Robotizacija – ne stebuklas

Robotizacijos aktualijas versle pristatė Lietuvos robotikos asociacijos, „KUKA Baltic” įmonės vadovas Dalius Grakavinas. Anot specialisto, robotizacija versle, šiandien nėra joks stebuklas, tai viena iš priemonių padidinti gamybos efektyvumą, atnaujinti technologijas. Pasak jo, robotai yra daugiafunkciniai manipuliatoriai, kurie geba lankstytis, pakelti didelius svorius, juos padėti į reikiamą vietą. Jų veikla pasiteisina ten kur žmogaus sveikatą veikia agresyvi aplinka, kaip antai dažymo kamerose, liejyklose. Operacijas robotai atlieka gan tiksliai, suvirinimo siūlė atkartojama 0,4 mm tikslumu. Jie naudojami tose pramonės objektuose, kur reikalingas tikslumas, ar ten, kur aplinkos veiksniai, nuovargis gali paveikti žmogaus sveikatą ir galimybes. Pasak pranešėjo, šiandien pasaulyje skaičiuojamas 151 robotas 10 000 darbuotojų, Lietuvoje – 40. Esminis robotų privalumas tikslumas, saugumas ir integralumas bei gamybos  broko ženklus sumažėjimas. Robotizacijos procesai daro pramonę konkurencingą ne tik Lietuvos, bet ir pasauliniu mastu.

Kibernetinis saugumas

Apie grėsmes skaitmeninės transformacijos kelyje, kibernetinio saugumo reikšmę kalbėjo Klaipėdos universiteto IT skyriaus vedėjas, UAB „Infotech” direkorius Andrej Šliamin. Anot jo grėsmių ir virusų evoliucija prasidėjo su kompiuterinių žaidimų banga, ji evoliucionavo iki serverių užlaužinėjimo, neteisėto duomenų nusavinimo, tapatybės pagrobimo, ar netgi dar rimtesnių nusikaltimų virtualioje erdvėje. Todėl nuolat privalu ieškoti apsaguos būdų, priemonių kovai su kenkėjais kibernetinėje erdvėje. Dirbtinis intelektas supaprastinta daugelį procesų, bet gali pridaryti nemažai ir žalos, tad kibernetinis saugumas yra tai, į ką turi atkreipti dėmesį nūdienos verslai, parenti priemonių planus, per kiek laiko įmonė galės  atsistatyti, jei bus užgrobti duomenys. Daug naudingos ir aktualios informacijos verslui pateikė Inovacijų agentūros Panevėžio departamento direktorius Paulius Petrauskas.

Nelikti vidutinės konkurencijos spąstuose

Apie tai, kas padeda įmonėms nelikti vidutinės konkurencijos spąstuose pranešimą skaitė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Plėtros departamento direktorius Simonas Mockevičius, jis informavo kur verslams reikia ieškoti žinių, mentorystės, pagalbos ir mokymų, kvietė verslus pasidomėti skaitmenizacijos verslui konsultacijų projekte E-DITH.LT. Tai yra labai naudinga konsultacinė pagalba verslui, siūlanti gausybę renginių, mokymų ir konsultacijų, kaip antai Skaitmeninių pietų klubas EDIH take. Na, o konferenciją vainikavo jaunatviškas ir energingas UAB „Hotrema” vadovo Mariaus Lazausko pranešimas, apie atvirumą naujovėms, mokymuisi ir tobulėjimui, vadovų ryžtą ir motyvaciją daryti pokytį. Anot jo, tai yra esminiai dalykai, be kurių jokia skaitmenizacija neįvyks. Turiningus konferencijos pranešimus apibendrino dalyvių diskusija, klausimai, patarimai, dalinimasis sukaupta patirtimi.