Šylantis klimatas didina ir potvynių tikimybę: tam turi ruoštis ir gyventojai

Vien praėjusių metų rudenį Klaipėdos rajone kilo net trys potvyniai, tai itin reta, bet kartu ir įspėjimas, kad tokie atvejai gali kartotis vis dažniau. Tai lemia net kelios priežastys – teritorijų užstatymas tankėja, o tai reiškia, kad atsiranda vis daugiau asfalto, trinkelių ir kitos kietos dangos žaliųjų plotų sąskaita. Jų vis mažiau ir vanduo nebespėja susigerti taip greitai kaip anksčiau. Be to, nemažą įtaką daro ir klimato šiltėjimas. Staigi orų kaita, kai temperatūra vos per dieną gali pasikeisti net dešimtimis laipsnių, o iškrentančių kritulių kiekis per dieną kartais viršija ir mėnesio normą, rodo, kad gamta nenusiteikusi juokauti. Todėl potvynių ateityje gali tik daugėti ir juos valdyti bei mažinti padarinius turi ne tik Savivaldybė, tam turi ruoštis ir patys gyventojai.

Potvynių valdymas – kompleksinis sprendimas

Valdydama potvynius ir siekdama mažinti jų padarinius, Savivaldybė kasmet investuoja į pylimų bei melioracijos įrenginių tvarkymą, pagalba gyventojams teikiama ir ekstremalių situacijų metu, tačiau, pasak ekspertų, realybė tokia, kad potvyniai ateityje tik dažnės, todėl tam turi ruoštis ir gyventojai – įvertinti vietovę, kurioje gyvena, pasirūpinti savo turtu, imtis kitų priemonių, kad stichijos padarytų kuo mažiau žalos.  

„Klimatas šyla, kritulių daugėja ir tiesiog nebėra kur nubėgti tokiam dideliam vandens kiekiui. Anksčiau vandens sugeriamumas buvo geresnis, nes būdavo daugiau atvirų pievų bei mažiau statinių. O dabar daugėja urbanizuotų teritorijų, tad vanduo paprasčiausiai neturi kur subėgti, taigi daug greičiau patenka į upes ir staigiai pakelia jų lygį. Matydami ir suprasdami, kad potvynių tik daugės, mes ir tam ruošiamės. Šiuo metu yra rengiamas paviršinių nuotekų specialusis planas, kuriame nemažai dėmesio bus skirta ir potvynių valdymui, peržiūrime jau esamus pylimus, svarstome apie jų aukštinimą, tačiau būtini kompleksiniai sprendimai ir čia itin svarbus ir pačių gyventojų įsitraukimas“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Svarbu įvertinti riziką

Planuojantieji įsigyti sklypus turėtų atkreipti dėmesį į potvynių rizikos ir grėsmės žemėlapius. Tačiau planuojant statybas, svarbu įvertinti ir tai, ar teritorijos po gausaus lietaus nėra užliejamos, net jei jos ir nepatenka į šiuos žemėlapius. Taip pat reikia įvertinti, ar sklypas nėra žemiau nei kiti. Nes kai kurios teritorijos užliejamos ne kasmet, o tam nutikus, kyla grėsmė tiek gyventojų turtui, tiek saugumui.

„Kritulių kiekis tik didėja. Tai klimato kaitos pasekmė. Tad rinkdamiesi vietą statyboms gyventojai turėtų įvertinti reljefą, pagalvoti, kaip vandenį būtų galima infiltruoti sklypo ribose, pavyzdžiui, vietoje trinkelių rinktis korinę dangą. Jeigu nėra didelio poreikio turėti rūsius, to ir nereikėtų daryti. Kaip papildomos paviršinių nuotekų tvarkymo alternatyvos yra ir tvenkinių, griovių įrengimas, taip pat infiltracinės kapsulės – specialūs šuliniai, kurie praeina molingą sluoksnį ir paviršines nuotekas sufiltruoja į smėlingą gruntą. Įsigyjant sklypus ir planuojant statybas, svarbūs ne tik sprendimai, kurie yra būtini, bet ir tie, kurie realiai reikalingi. Atsakingai situaciją turi vertinti ir kvartalų vystytojai – susiprojektuoti paviršinių nuotekų surinkimo sistemas iki centrinių linijų“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausias specialistas Feliksas Žemgulys.

Reikalingos investicijos – milijoninės

Savivaldybė padeda gyventojams kritiškiausiuose momentuose, sprendžia teritorijų užliejimo problemas, vykdoma bendroji teritorijų priežiūra, bet tam reikalingos didžiulės investicijos. O norint problemą išspręsti iš esmės jos siektų milijonus.

Jau dabar, rengiant specialųjį planą, kuris parodys tinkamiausias vandens nutekėjimo kryptis, vandens surinkimo baseinus, numatys bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo strategiją, aišku, kad viso plano įgyvendinimui reikės maždaug apie 100 milijonų eurų, tai itin ženkli suma rajono biudžetui, todėl užliejimo problema nebus išspręsta per vienus ar kelerius metus, tam reikės dešimtmečio ir daugiau.

„Šiuo metu paviršinių nuotekų surinkimą valdome per techninius projektus, per detaliuosius planus, tikrindami ir derindami juos, priimdami lokalius sprendinius. Taip pat prašydami gyventojų pateikti paviršinių nuotekų infiltravimo į gruntą skaičiavimus. Tačiau dažnai teorija prasilenkia su praktika. Būna skaičiavimai parodo, kad viskas bus gerai, o formulės visgi ir lieka tik formulėmis ir po liūčių paaiškėja reali situacija, kuri dažnai nėra džiuginanti. Taigi dar kartą prašau gyventojų objektyviai įsivertinti situaciją ir ieškoti alternatyvų, kaip spręsti perteklinio vandens klausimą, nes situacija artimiausiu metu nepagerės ir su tuo reikės gyventi“, – sako F. Žemgulys.