Teatrų festivalis „Tiltai“: trijų dienų kelionė per kūrybą, emocijas ir bendrystę
Gegužės 23–25 dienomis Paįstryje ir jo apylinkėse vyko mėgėjų teatrų festivalis „Tiltai“, jau tapęs neatsiejama šio krašto kultūrinio audinio dalimi. Trijų dienų renginys subūrė teatrus iš skirtingų vietovių, kviesdamas į patyrimų, emocijų bei gyvo meno kelionę.
„Mėgėjų teatras gali būti ne tik kokybiškas, bet ir aktualus, jautrus, įtraukiantis – jungiantis kaip tiltas tarp praeities ir dabarties, tarp žiūrovo ir kūrėjo“, – sako Paįstrio kultūros centro direktorė, režisierė Daiva Kiršgalvienė.
Teatras, kalbantis vaikų kalba
Festivalio pradžią ženklino vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Pagauk vėją!“. Penktadienio rytą mažieji aktoriai ir žiūrovai susirinko Paįstrio kultūros centre, kur pasirodė kelios jaunųjų kūrėjų trupės. Panevėžio rajono Raguvos kultūros centro vaikų teatras su spektakliu „Vietos užteks visiems“, Ramygalos kultūros centro „AkMenukai“ trupė su „Bjauriuoju ančiuku“, Paįstrio teatro „Skruzdėlė“ inscenizacija pagal Ilonos Ežerinytės kūrinį „Verksnių klubas“ bei Rožyno progimnazijos Jaunėlių Teatras įnešė gyvybės, žaismės. Dieną užbaigė Vilniaus Žirmūnų gimnazijos teatro „Alyvos“ spektaklis „Autobusas“ ir kūrybinė laboratorija dalyviams.
Šeštadienis – nuo M. K. Čiurlionio iki tremties
Antroji festivalio diena – su gilių emocijų žyme. Rytą pradėjo koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Kauno styginių kvarteto ir aktoriaus Henriko Savickio atliekamas muzikinis-literatūrinis pasirodymas dovanojo žiūrovams tylos, apmąstymų ir estetinio išgyvenimo valandą.
Vėliau scenoje pasirodė Paįstrio kultūros centro teatras su premjera – Šarūno Kunicko psichologine drama „Už tave to padaryti negaliu“. Spektaklis sulaukė itin šilto žiūrovų priėmimo, o jo tematika – apie vidines dilemas, šeimos santykius ir žmogaus trapumą – nepaliko abejingų.
Vakare festivalis persikėlė į Bernatonius, kur Rokiškio kultūros centro teatro spektaklis „Svetima žemė“ paliko neišdildomą įspūdį. Tai dokumentinė drama apie tremtį, išgyvenimus ir tapatybę, kuri buvo perteikta net trimis kalbomis. Retas žiūrovas iš salės išėjo abejingas. Dieną vainikavo Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės teatro trupė „Pakeleivis“, su komedija „Žaldokynė“, suteikusi žiūrovams šviesenės nuotaikos ir juoko akimirkų.
Sekmadienis – į šaknis ir prasmę
Trečioji festivalio diena persikėlė į unikalią erdvę – Skulptoriaus Juozo Zikaro memorialinio muziejaus kiemelį. Tarp žalumos ir istorinės atminties įsiterpė teatras, kvietęs į refleksiją ir dvasinį artumą. Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio teatras „Saulėgrįža“ pristatė alegorinę dramą „Jei reiktų pasaulį kurti iš naujo“, paremtą Justino Marcinkevičiaus „Pradžios poema“. Šis poetiškas spektaklis kvietė susimąstyti apie žmogaus prigimtį, pasaulio pradžią ir būtį.
Toliau sekė Kupiškio kultūros centro Unės Babickaitės teatro spektaklis „Petras Kurmelis“ – klasikinis pasakojimas apie vienatvę, socialinį spaudimą ir likimą, kuris vis dar aktualus šiuolaikinėje visuomenėje.
Festivalio uždarymą papuošė folkloro ansamblio „Upytės Vešeta“ koncertas. Autentiškos lietuvių liaudies dainos tapo bendruomeniškumo simboliu – švelniu ir gyvu pabaigos akordu, primenančiu, kad tradicija – tai gyvas ryšys tarp žmonių, kartų ir kultūrinės tapatybės.
„Tiltai 2025“ – daugiau nei teatras
Festivalis „Tiltai“ nėra tik spektaklių ciklas. Tai susitikimų, dalijimosi ir bendruomenės šventė. Jis įprasmina mėgėjų teatro svarbą regionuose, skatina kultūrinį dialogą ir suteikia sceną tiems, kurie kuria iš meilės menui. Per tris dienas Paįstrio kultūros centras sukūrė gyvą, jautrų, prasmingą renginį.
„Reikia laiko permąstyti ką išvydai, patyrei, aptarei. Gardžiausiu kąsniu dera mėgautis neskubant, taip ir scenoje užgimusioms patirtims reikia laiko prigyti. Ačiū visiems kūrėjams, žiūrovams, rėmėjams ir organizatoriams – jūsų dėka festivalio „Tiltai“ vardas tapo simboliu: jungties tarp meno ir žmonių, tarp praeities vertybių ir šiuolaikinio jautrumo“, – sako D. Kiršgalvienė. – „Iki susitikimo kitąmet – ant naujų kultūrinių tiltų.“
