11 rugpjūčio, 2022

Teisėjas A. Gutauskas paaiškino nekaltumo prezumpciją: ką turime žinoti kiekvienas?

Aurelijus Gutauskas

Nors ir sakoma, kad šiuolaikinis žmogus puikiai išmano savo teises, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo prof. Aurelijaus Gutausko, nekaltumo prezumpcija vis dar daugeliui lieka nesuprantama. Temą „Dar nekaltas, bet jau kaltas: ar Lietuvoje veikia nekaltumo prezumpcijos principas?“ diskusijų festivaliui „Būtent!“, kuris vyks Birštone rugsėjo 2–3 dienomis, pasiūliusi Nacionalinė teismų administracija tikisi, kad ši diskusija visuomenę privers susimąstyti, kodėl esame linkę nuteisti dar iki teismo sprendimo, o įtariamąjį skubame laikyti nusikaltėliu.

Kodėl svarbu apginti nekaltą?

Vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų skelbia, jog žmogus yra laikomas nekaltu tol, kol teismas nenustato kitaip. Nors tai skelbianti nekaltumo prezumpcija galioja kiekvienam nusikaltimu įtariamam asmeniui, anot teisėjo, realybė kiek kitokia ir jei sulaikomas žmogus, o nusikaltimo tyrimas ir su juo susiję faktai patenka į žiniasklaidą, gali atrodyti, jog kaltė jau yra konstatuota.

„Antrasis JAV prezidentas Džonas Adamsonas sakė, kad daug svarbiau apginti nekaltą nei nubausti kaltą. Tam tarnauja nekaltumo prezumpcija ir procedūrinis teisingumas. Kalbėti apie tai paskatino darbinė teisėjo veikla, kurioje nekaltumo prezumpcijos principas – viena iš pamatinių nuostatų“, – sako LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir Vilniaus universiteto profesorius.

Anot teisėjo, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą pažeidžiami ir kiti principai – teisės į gynybą, rungimosi, sąžiningo proceso ir kt. Žinoma, gali nutikti ir atvirkščiai: pažeidus pastaruosius principus pažeidžiamas ir nekaltumo prezumpcijos principas.

„Temos pasirinkimą nulėmė ir visuomenės nuomonė, jog į asmenį, kuris į baudžiamąjį procesą įtraukiamas kaip įtariamasis ar kaltinamasis, žiūrima ne kaip į formalią procesinę figūrą, o į tą, kuris iš tiesų  padarė nusikaltimą ir privalės atsakyti baudžiamąja teisine tvarka. Į įtariamąjį paprastai žiūrima kaip į nusikaltėlį, o į jo teises ar kitas procesines garantijas – kaip į dirbtinį formalumą, kuris atitolina galutinį baudžiamojo proceso tikslą – tokio asmens nuteisimą“, – įsitikinęs prof. A. Gutauskas. 

Visuomenės kaltinimų spąstuose

Pašnekovo teigimu, nekaltumo prezumpcija pažeidžiama ne tik tiesiai šviesiai išvadinus žmogų nusikaltėliu, bet ir leidus suprasti, kad neva jis yra nusikaltėlis. Dirbdamas teisėju jis neretai pastebi, kad visuomenė yra linkusi teisti ir nepaisyti visų aplinkybių. „Tiesa ta, kad net nežinant, kas kaltas, žmogus būna nuteisiamas vien dėl to, kad neva yra įsivėlęs į nešvarią istoriją. Bet kuriuo atveju žmogus, net jeigu jis ir turi pakankamą socialinį statusą, yra visiškai bejėgis prieš jau įvykusį negatyvios informacijos paskleidimo faktą. 

Nekaltumo prezumpcijos principas dažniausiai pažeidžiamas rezonansinėse, korupcinio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Sakyčiau, kad nuo nekaltumo prezumpcijos prasideda baudžiamasis procesas – net ir sunkiausių nusikaltimų padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo negali būti įvardijamas kaip nusikaltėlis“, – sako teisėjas. 

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. 

Griežtos taisyklės

Daugelyje Europos valstybių galioja griežtos taisyklės dėl nekaltumo prezumpcijos principo laikymosi. Šios taisyklės apibrėžia tai, kaip įtariamieji turi būti atvedami į teismo salę bei kaip turi būti joje. „Tačiau ir valstybėse, kur šių taisyklių laikomasi, ypač didelio visuomenės susidomėjimo susilaukiančiose bylose pasitaiko įtariamojo kaltę menančių viešų pareiškimų bei skandalingomis antraštėmis prasidedančių žiniasklaidos straipsnių, kurie neišlaiko neutralaus tono ir pažeidžia nekaltumo prezumpciją“, – sako festivalio „Būtent!“ diskusijoje dalyvausiantis teisėjas. 

Šioje diskusijoje jos dalyviai sieks atsakyti, ar Lietuvoje veikia nekaltumo prezumpcija bei kartu supažindinti visuomenę su itin svarbiais jos principais. Kaip sako prof. A. Gutauskas, diskusijos Lietuvoje tampa gilesnės, atviresnės, pateikiami ekspertiniai vertinimai, prognozės, įžvalgos, ne tik identifikuojama problema, bet ir ieškoma kompromisinių jos sprendimo būdų. 

Prof. A. Gutausko teigimu, tokių racionalių diskusijų kontekste didėja ir visuomenės pasitikėjimas diskutantais, jų atstovaujamomis įmonėmis, įstaigomis. „Festivalis „Būtent!“ – tai vieta, kurioje gali gimti nauja pozityvi vizija apie diskutuojamą problemą, kuri bus svarbi visuomenei, valstybei ar atskiram žmogui“, – pastebėjo pašnekovas. 

Jau ketvirtą kartą Birštone vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.


4 gegužės, 2025

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia rengsianti mokymus apie biosaugą. Pasak institucijos, užkrečiamų ligų klausimas šiame sektoriuje yra esminis, […]

2 gegužės, 2025

Žiniasklaidos laisvės padėtis pasaulyje blogesnė nei kada nors anksčiau, teigiama penktadienį paskelbtame naujausiame nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) pasauliniame […]

Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė
30 balandžio, 2025

Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė trečiadienį po pietų atvyko į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) būstinę Kaune. Kiek vėliau pranešta, kad […]

28 balandžio, 2025

Reaguodama į balandžio 27 d. Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje įvykusį gaisrą ir galimus iššūkius dėl atliekų tvarkymo, Vilniaus rajono […]

27 balandžio, 2025

Vilniuje sekmadienį tūkstančiai dalyvavo Katedros aikštėje vykusiame proteste prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį „NE gyvenamojo būsto mokesčiui!“.  Dar neprasidėjus […]

27 balandžio, 2025

Įsibėgėjus pavasariui, ir augalams pradėjus barstyti žiedadulkes, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai parengė rekomendacijas alergiškiems žmonėms, kaip sumažinti žiedadulkių […]

24 balandžio, 2025

Trečiadienį su savivaldybių merais susitikusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė aptarė šalies saugumo situaciją, planuojamus pokyčius ir regionų vaidmenį visuotinėje […]

24 balandžio, 2025

Miško kaina Lietuvoje yra nuolat kintantis rodiklis, priklausantis nuo daugelio veiksnių. Pastaraisiais metais miškų rinkos tendencijos rodo stabilų augimą, tačiau […]

23 balandžio, 2025

Pagerbiant iškilų Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus atminimą, Vyriausybės nutarimu šį šeštadienį, balandžio 26 d., Lietuvoje skelbiamas gedulas. Trečiadienio posėdyje priimtas […]

23 balandžio, 2025

Vilniaus miesto savivaldybėje trečiadienį pristatytas sostinės evakuacijos planas. Šis planas, kuris rengtas, remiantis Ukrainos, JAV miestų patirtimis, skirtas karinės invazijos, […]

23 balandžio, 2025

Ukrainoje žuvusiam Tomui Valentėliui nuspręsta skirti aukščiausią Krašto apsaugos sistemos apdovanojimą, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.  „Šiandien priėmiau sprendimą, […]

Arkivyskupas Gintaras Grušas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
21 balandžio, 2025

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas sako, kad popiežiaus Pranciškaus mirtis antrąją šv. Velykų dieną skatina tikėjimą prisikėlimu. Arkivyskupo teigimu, […]

16 balandžio, 2025

LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link” Velykų atostogų laikotarpiu kviečia traukiniauti ir vykdo specialią akciją – balandžio 20–27 d. […]

15 balandžio, 2025

Šakių rajone du neblaivūs vyrai su savimi nešėsi karo laikų sprogmenį. Pirmadienio pavakare, 16 val. 32 min., buvo gautas pranešimas, kad […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

10 balandžio, 2025

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – parlamentas paskyrė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Europos Parlamento (EP) nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui […]

10 balandžio, 2025

Siekiant didinti šalies saugumą, gynybos stiprinimo plėtros sprendimai – būtini, o juos efektyviausiai įgyvendinsime tik turėdami nuolatinį dialogą tarp atsakingų […]

Nida Grunskienė. ELTA / Josvydas Elinskas
9 balandžio, 2025

Vadinamosiose „čekiukų“ baudžiamosiose bylose, susijusiose su nepagrįstu savivaldybių lėšų panaudojimu tarybos narių veiklai, įtarimų dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo […]

5 balandžio, 2025

Lietuvos muitinės pareigūnai Šalčininkų kelio poste sulaikė kontrabanda per Lietuvą gabentą varpą, kurį slapta vežė Moldovos Respublikos pilietis, pranešė Muitinės […]

1 balandžio, 2025

Ministrui pirmininkui tikinant, jog su šalies merais diskutuoja apie galimybes steigti naują kariuomenės poligoną, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Andrius […]

Regionų naujienos