Dvarai ir pilys. Kauno m. sav.
Aukštosios Fredos dvaro rūmai. heritage.lt nuotr.

Aukštosios Fredos dvaras arba Fredos dvaras. Yra Fredoje (dabartinė Kauno teritorija), kairiajame Nemuno krante. Adresas – Ž. E. Žilibero g. 6. 1673 m. LDK kancleris Kristupas Pacas už Pažaislio vienuolyno statybos darbus Liudvikui Fredui suteikė bajoro titulą ir kairiajame Nemuno krante padovanojo žemės valdas. 1795 m. šioje vietoje žemes nusipirko dvarininkas Juozas Godlevskis ir įkūrė centrinį dvarą. Pirmojo pasaulinio karo metais keli pastatai buvo sunaikinti, kai kurie tarpukariu atstatyti. Čia buvo įsikūrę našlaičių namai, 1920 m. – Žemesnioji sodininkystės-daržininkystės mokykla, 1923 m. įkurtas Kauno botanikos sodas, priklausęs VDU Matematikos-gamtos fakultetui. 1941 m. botanikos sodas perėjo Lietuvos mokslų akademijos žinion, 1992 m. grąžintas Vytauto Didžiojo universitetui.

Linkuvos dvaro rūmai. heritage.lt nuotr.

Linkuvos dvaras. Buvusi dvaro sodyba dab. Kauno miesto dalyje Linkuvoje, Mosėdžio g. 62, Šilainių sen. Dvaro sodybos fragmentai plyti šiaurės vakarinėje dalyje prie Kauno vakarinio aplinkkelio Via Baltica. Lengvai randamas pagal kelio nuorodas iš plataus Baltų prospekto. Išlikusi dvaro sodyba – kultūros paminklas. Aptrupėjusios originalios skulptūros, neveikiantis fontanas, menkai prižiūrimas tvenkinys ir pagrindinis pastatas – taip šiandien atrodo dvaras, kurį dvarininkai puoselėjo beveik penkis šimtmečius. Dvare ir jo priestate yra per dešimt butų, kurie yra privatizuoti ir juose gyvena šeimos. Tuo metu buvo tikimasi, kad leidus privatizuoti pastatą, savininkai pasirūpins savo turtu ir aplinka, tačiau šiuo metu dvaras merdi, jam priklausanti teritorija yra apleista.

Marvos dvaro arklidės. heritage.lt nuotr.

Marvos (Marvelės) dvaras. Buvusio dvaro sodybos fragmentai, išsidėstę kairiajame Nemuno krante, Marvelės g. 192, Marvelėje, Kaune, šalia kelio Via Baltica ir Lampėdžių tilto transporto mazgo. Šalia stūkso Marvelės piliakalnis. Marvos vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1514 m. Manoma, jog XVI a. jau galėjo būti Marvos dvarvietės užuomazgos. Į dvarvietę veda ūksmingas keliukas, kažkada buvęs reprezentacine įvažiavimo alėja. Teritorijoje pastatyti ne dvaro laikotarpio (svetimkūniai) pastatai: žirgynas, garažai, sandėliukai. Marvos dvaro pagrindinių rūmų jau nebėra.

Buvusi Sargėnų dvaro karvelidė, virtusi gyvenamuoju namu. Fotogr. M. Balkus [iš KAVB fondų]

Sargėnų dvaras. Buvusi dvaro sodyba Kaune, Šilainių sen. Sargėnų dvaro teritorijai suteiktas istorinio parko statusas. Į dvaro parką galima patekti pro Kuršių g. 51 taku, pažymėtu informaciniu skydu. Pagrindinių sodybos statinių adresas – Panerių g. 263. Archyviniai duomenys byloja, kad Sargėnų dvaras XIX a. II-oje pusėje priklausė bajorams Macianskiams. Buvusį dvarą mena tik keletas varganų medinių pastatų bei dviaukštė mūrinė raudonų plytų karvelidė, perdaryta į gyvenamąjį namą.

Tirkiliškių dvaro gyvenamas pastatas. heritage.lt nuotr.

Tirkiliškių dvaras. Buvusio dvaro sodybos fragmentai, išsidėstę Kalvarijos g. 72, Aleksoto sen., Kaune. Dvaras kūrėsi XX a. pradžioje. Iki šių dienų dvarvietėje išlikęs tvenkinys, dvaro dviejų aukštų medinis namas, sandėlys, pirtis, arklidės. Taip pat teritorijoje atsiradę ne dvaro laikotarpio (svetimkūnių) pastatų: gyvenamasis namas, transformatorinės pastotės. Neišliko kumetynas, kalvė, tvartas.

Kauno pilis. www.kaunomuziejus.lt nuotr.

Kauno pilis. Seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Iki mūsų dienų išlikęs tik maždaug trečdalis buvusios pilies, kas buvo daugiau – viską nuardė Neries upė. XIV a. pabaigoje ir po Žalgirio mūšio pilis buvo ne kartą remontuota, o XVI a. rekonstruota į bastėjos tipo pilį. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Kauno pilis yra Kauno miesto muziejaus skyrius: čia įrengta istorinė ekspozicija „Kauno pilies istorijos mozaika“, vedamos ekskursijos ir edukacinės programos, eksponuojamos tapybos, skulptūros, keramikos ir kitos parodos, vyksta įvairūs kultūros renginiai.

 

Share Button