Babtyno dvaras (arba Žemaitkiemio dvaras). Yra Kauno rajono savivaldybėje, Žemaitkiemio kaime. XVI a. dvarą įkūrė Šiukštos. XIX a. pradžioje pastatytas kluonas, XIX a. viduryje – mūrinis svirnas, XIX a. 2-ojoje pusėje – tvartas. Tiškevičiai dvarą valdė iki I pasaulinio karo, 1922 m. dvaras išparceliuotas, jo centras su 20 ha atiteko generolui V. Nagevičiui, valdžiusiam iki 1944 m. kai jis pasitraukė į Vakarus. Dabar dvare vyksta įvairūs kultūros renginiai, dailininkų plenerai, parodos, menininkų susitikimai, kameriniai renginiai. Sodyba turi architektūrinę, istorinę, urbanistinę ir kraštovaizdinę vertę.

Kačiūniškės dvaras. Buvo Kačiūniškėje, Kauno rajone, dešiniajame Nevėžio krante. Šiuo metu yra išlikę rūmai, tarnų namas, svirnas. Dvaro sodyba įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Dvaro sodybą planuojama paversti turistų traukos objektu, nes šalia atsiveria gražus Nevėžio krantų vaizdas. Siekiama atgaivinti sakralinę paskirtį turėjusį dvarą, įkurti muziejų ir kamerinių koncertų erdves, atverti dvarą lankytojams, meno kūrėjams. Ateities vizijose Kačiūniškės dvaras turėtų tapti Nevėžio pakrantės dvarų grandinės dalimi. Prie Nevėžio ateityje planuojama tiesti dviračių takus, upėje sukurti baidarių trasos infrastruktūrą.

Lapių dvaras. Buvęs dvaras Lapėse. 1567 m. minimas Lapių dvaras, kuris nuo 1591 m. priklausė Krokuvos kaštelionui Severinui Bonarui. Dvarvietė išsiskiria tuo, kad dvaro pastatas, sudegęs XVII a. viduryje, nebuvo atstatytas. Išliko pirminė, be vėlesnių rekonstrukcijų, jo planinė struktūra. Išlikę pilies griuvėsiai. Iš dvaro statinių telikę tik rūsio fragmentai, tvenkiniai. Teritorijoje suręsti šiuolaikiniai pastatai, tarp kitų – miestelio bendruomenės namai ant buvusių rūmų pamatų.

Noreikiškių dvaras. Buvusi dvaro sodyba Noreikiškių kaime, Kauno raj., prie Šiltnamių-Švyturio gatvių sankirtos. Netoliese – Kauno tvirtovės I fortas, Kamšos botaninio-zoologinio draustinio riba. Dvaras žinomas nuo 1897 m. Išlikusi bendra sodybos struktūra. Prie dvaro priartėjęs besiplečiantis naujų privačių gyvenamųjų namų kvartalas. Jį pastačius buvo sunaikintos dalies dvaro teritorijos vertingosios savybės ir padaryta žala paveldo objekto autentiškumui. Dvaro rūmų pastatą supa menkai prižiūrima teritorija, įvairios paskirties statiniai, šalia telkšo tvenkinys su pavieniais želdiniais.

Padauguvėlės (Padauguvos) dvaras. Buvęs dvaras Padauguvėlėje, Vilkijos sen., Kauno raj. Dvaras pastatytas XIX a. pab.-XX a. pr. Dvaro statiniai išsidėstę trijose vietose: centriniai rūmai Godėnuose vienoje vietoje, arklidės ir svirnas – Godėnuose kitoje vietoje, kumetynas – Padauguvėlėje. Išlikę dvaro ūkiniai pastatai (arklidės, svirnas) naudojami žemės ūkio poreikiams, sandėliavimui. Teritorijoje pastatyti ne dvaro laikotarpio statiniai (priestatai, sandėliai). Buvusiuose rūmuose įrengtas daugiabutis gyvenamasis namas.

Panevėžiuko dvaras. Dvaras yra Panevėžiuke. Prie Siručių pastatytų medinių rūmų Korevos pastatė du mūrinius dviaukščius sparnus, dengtus mansardiniais raudonų čerpių stogais. Priestatai didesni už senuosius pastatus. Ant geriau išsilaikiusio rūmų sparno matyti 1910 m. data. Paskutinis valdytojas Zigmantas Koreva (1898–1945) čia gyveno iki II pasaulinio karo pabaigos, galbūt sovietų nušautas Kaune. Dvaro rūmai apnykę, yra parko, oficinos likučiai, dvaro šulinys.

Raudondvario dvaras (arba Raudondvario pilis). Stovi Raudondvaryje, dešiniajame Nevėžio krante. Raudondvario pilies dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas – XVII a. antrosios pusės pilis–rūmai su bokštu. Pilyje veikia kompozitoriaus J. Naujalio memorialinis muziejus (nuo 2002 m.). Parke organizuojami koncertai, festivaliai, parodos ir kiti renginiai. Dvaro mūrų spalva suteikė pavadinimą ir visai gyvenvietei. Nors rūmai vadinami pilimi ir turi pilies bruožų (bokštas, šaudymo angos), tačiau gynybinės reikšmės neturėjo, sienas būtų nesunkiai įveikusios to meto patrankos. Tai buvo reprezentaciniai rūmai.

Romainių dvaras. Buvusi dvaro sodyba Romainių kaime, Užliedžių seniūnijoje, Kauno rajone. Dvaro sodybos fragmentai plyti šiaurvakarinėje Kauno dalyje. Dabartinis dvarvietės adresas – Romainių g. 67, Romainiai, Šilainių seniūnija, Kauno miesto sav. Senieji dvaro rūmai buvo pastatyti apie XVI a. Ypač suklestėjo XVIII a., kai Romainius valdė Vitebsko kaštelionas Simonas Sirutis. Pagrindinis statinys virtęs daugiabučiu gyvenamuoju namu. Teritorijoje yra pastatytų sandėliukų, kitų panašių svetimkūnių, telkšo prižiūrimas tvenkinys.

Stanislavos dvaras. Dvaras buvęs XIX a. pirmos pusės – XX a. pirmos pusės laikotarpio Stanislavos kaime, Vilkijos apylinkių sen., Kauno raj. Iš buvusių statinių išlikęs ūkvedžio namas, svirno griuvėsių liekanos, tvenkinys, pavieniai medžiai. Teritorijoje pastatyti ūkinės paskirties svetimkūniai pastatai.

Vytėnų dvaras. Buvusi dvaro sodyba Vytėnų kaime, Kauno rajone, šalia Kauno šiaurinio pakraščio. Dvaras įkurtas XX a. pradžioje po žemės reformos, kai buvo dalinamos Sargėnų dvaro žemės. 1941 m. nacionalizuotame dvare įsteigtas daržininkystės ir sodininkystės tarybinis ūkis, tuomet – vienas pirmųjų Lietuvoje. Dvaro pastatą supa tvora, tvarkinga aplinka su pavieniais želdiniais, senų medžių eile.

Zacišiaus dvaras. Dvaras išlikęs Zacišiuje (Kauno rajonas). Dvaras pastatytas apie 1900 m., priklausė Korevų giminei iš gretimo Panevėžiuko dvaro. Pokariu dvaras priklausė Panevėžiuko tarybiniam ūkiui, „Nevėžio“ kolūkiui, iš kurio 1988 m. jį nupirko „Kauno audiniai“ savo poilsinei. Po to kai „Kauno audinius“ ištiko finansiniai sunkumai, dvarą perėmė „Kauno energija“. Dvaro rūmas vieno aukšto, raudonų (vadinamųjų trupintų) plytų, dengtas Varšuvos gamybos čerpėmis, pasislėpęs tarp medžių.