Turtinga kaimo istorija siekia net 454 metus
Urkuvėnų kaime, šalia Varputėnų, iškilmingai ir gražiai pažymėtos kaimo 454 metinės. Anot istoriko Jono Kiriliausko, rašytiniuose šaltiniuose šis kaimas minimas dar 1563 metais. Tuo metu kaimas priklausė Lietuvos didžiąjam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Augustui, o rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas vykdant valakų reformą. Vėliau Urkuvėnų kaimą valdė Jurgis Dzinavičius, Steponas Pacas, Jurgis Gruževskis ir kiti kilmingi Lietuvos aukštuomenės atstovai.
Istorikas Jonas Kiriliauskas pažymi, jog tokių istorinių kaimų išlikę Lietuvoje nedaug…
Į Urkuvėnų kaimo iškilmes susirinko pilnutėlė Varputėnų Šv. Antano Paduviečio bažnytėlė. Šv. Mišias už Urkuvėnų kaimo žmones laikė kunigas Eimutis Marcinkevičius. Vienas iš šventės organizatorių, taip pat siejantis savo istorines šaknis su Urkuvėnų kaimu – Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras nuoširdžiai padėkojo žmonėms taip gausiai susirinkusiems į kaimo šventę. Jis prisipažino, jog čia net per Šv. Antano atlaidus nesusirenka tiek žmonių. Meras padėkojo kunigui Eimučiui Marcinkevičiui už Šv. Mišias ir įteikė jam iš kaimo rugių iškeptą duonos kepalą.
Prisiminimais apie kaimą dalinosi rašytojas Apolinaras Čepulis, išleidęs romaną „Laiko upė“.
Jam buvo įteikta Šiaulių rajono savivaldybės mero Antano Bezaro padėka ir mero anūkų dovanėlės.
Susirinkusiems šventės dalyviams siurprizą pateikė kaimo senbuvių Danutės ir Sauliaus Brazių dukra Inesa, kuri dabar savo vokalinę karjerą tęsia Italijoje ir Vokietijoje. Inesa Brazytė sudainavo tris arijas iš žinomų kompozitorių repertuaro.
Mero Antano Bezaro padėkos už iniciatyvas, palaikymą ir kaimo šventės organizavimą taip pat skirtos Domicelei Koverienei, Irenai ir Jurgiui Rupšiams, Jolitai Norkienei. Ypač šiltų žodžių nusipelnė daktaras Petras Simavičius ir daugelis kitų šventės dalyvių.
Pasibaigus Šv. Mišioms ir pirmai šventės daliai, į orą buvo paleisti keliasdešimt baltų balandžių…
Antroji šventės dalis jau vyko pačiame Urkuvėnų kaime, kur atidenktas atminimo akmuo, ant kurio skulptorius Stanislovas Koviera iškalė simbolinį užrašą – „URKUVĖNŲ KAIMAS 1563 – 2017“.
Atminimo akmenį pašventino kunigas Eimutis Marcinkevičius. Meras Antanas Bezaras prisiminė savo senelį Vincentą Bezarą, kuris po karo iš čia buvo išvežtas į Sibirą, taip pat daugelį kitų, kurių likimai juos nubloškė toli už tėvynės. Meras dar kartą padėkojo gausiems šventės dalyviams ir aktyviausiems įteikė padėkas, o už puikiai surengtą kaimo šventę jis buvo padabintas urkuvėniškių nupintu ąžuolo lapų vainiku.
Prie akmens istorikas Jonas Kiriliauskas trumpai apžvelgė Urkuvėnų kaimo turtingą istoriją. Jis pažymėjo, jog turi surinkęs nemažai istorinės, archyvinės medžiagos, kurią tikisi suguldyti popieriuje ir išleisti knygą apie Urkuvėnų kaimą.
Dar ilgai žmonės šnekučiavosi, dalinosi savo atsineštomis vaišėmis, skambėjo muzika, dainos, o vakare užsiliepsnojo šventinis laužas…
Nuotr. Zigmo Ripinskio
