Tvarumo politika Europoje: Ar mes tikrai kaltiname teisingus teršėjus?

Šiandien tvarumo ideologija vis labiau įsitvirtina mūsų kasdienybėje. Dauguma iš mūsų, rinkdamiesi prekes ar paslaugas, jau natūraliai vertiname, ar jos atitinka žaliojo kurso principus ir ar buvo pagamintos atsakingai. Tapo įprasta manyti, kad netvarios produkcijos naudojimas kenkia ne tik aplinkai, bet ir mums, kaip vartotojams. Tačiau ar susimąstėme apie platesnes šio judėjimo pasekmes?

Silpstantis Europos tekstilės sektorius

Geopolitinė situacija, augančios energijos kainos ir darbo jėgos stygius dar labiau apsunkina Europos pramonės sektorių, įskaitant tekstilės gamybą. Europos gamintojai vis dažniau priversti užleisti pozicijas konkurentams iš trečiųjų šalių, tokių kaip Kinija, Indija ar Turkija, kur gamybos sąnaudos yra žemesnės, o tvarumo reikalavimai – daug silpnesni. Tai kelia grėsmę Europos pramonės gyvybingumui.

Tekstilės gamintojai Europoje susiduria su vis didesniu spaudimu mažinti gamybos apimtis ir ieškoti būdų išlikti konkurencingiems. Tačiau Europos Sąjungos siekiai skatinti tvarumą dažnai nepakankamai atsižvelgia į šias problemas. Tvarumo idėjos yra svarbios, tačiau būtina atkreipti dėmesį į galimas neigiamas pasekmes, ypač pramonei, kuri jau ir taip susiduria su iššūkiais.

Tvarumas kainuoja

UAB „Neaustima“ generalinis direktorius Ričardas Vaitkevičius teigia, kad Lietuvoje vis labiau populiarėja tvarumo principai, tačiau pabrėžia, kad šis kelias nėra lengvas. „Tvarumas kainuoja – tiek gamybos, tiek perdirbimo išlaidos auga,“ – sako jis. „Deja, vartotojai nelinkę mokėti daugiau už tvarius produktus.“ Vaitkevičius bendradarbiauja su Kauno technologijos universitetu, siekdamas, kad studentai į savo baigiamuosius darbus įtrauktų tekstilės pramonės tvarumo perspektyvas ir galimybes.

„Nors mes turime galimybių perdirbti antrines žaliavas, apimtys vis dar yra per mažos. Be to, perdirbimo ciklas brangiai kainuoja, o vartotojai pirmenybę teikia pigesnėms prekėms,“ – priduria jis. Vaitkevičius taip pat atkreipia dėmesį į iškastinio kuro naudojimą pramonėje, pabrėždamas, kad modernizuojant technologijas ir mažinant elektros kainas, galima natūraliai sumažinti taršą.

ES parama būtina tekstilės sektoriui

Daugelis gamintojų tik patvirtina, kad perdirbimo principas turi vystytis toliau, tačiau jis turi būti pasvertas su realiomis pasekmėmis atitinkamų pramonės sektorių. Tekstilė, ne išimtis. Progreso vystymasis turi būti finansuojamas ir palaikomas iš atitinkamų fondų Europos. Kaip antai turime pavyzdį su žemės ūkiu, kuris yra finansuojamas ir remiamas, kad taptų tvaresnis ir laikytųsi žaliojo kurso programų.

LATIA (Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos) generalinė direktorė Gytė Bėkštienė pabrėžia, kad Europos Sąjungos parama yra būtina vietos tekstilės pramonei išlikti konkurencingai. Investicijos į gamybos procesų modernizavimą ir naują įrangą gali padėti pramonei prisitaikyti prie žaliojo kurso reikalavimų.

„Tekstilės pramonė privalo žengti koja kojon su progresu, tačiau pernelyg spartus pokyčių tempas gali sunaikinti Europos konkurencingumą. Trečiosios šalys nesiruošia keisti savo gamybos procesų, o tai reiškia, kad labiausiai nukentės Europos pramonė,“ – teigia Bėkštienė.

Trečiųjų šalių tarša – didžiausia problema

Sutinkama vienbalsiai, kad tekstilės pramonė yra trečioje pagal taršą pramonių pasaulyje. Tačiau statistika iškalbingesnė ir aiškesnė, kai pradedama ją analizuoti. Kaip bebūtų smaugiama ir varžoma Europos tekstilės pramonė, reiktų neužmiršti, kad ne nuo čia vertėtų imtis kardinalių permainų ir veiksmų, kurie pažabotų vietos pramonės atstovus. Europos tekstilės apimtys mažesnės nei imant kartu sudėjus Kiniją, Indiją, Turkiją, kitas trečiąsias šalis, iš kurių sėkmingai plūsta ne kokybiška ir pigi produkcija. Tad vertėtų sunerimti ir imtis itin aiškių veiksmų užkardinti visų pirma gamybos procesus už Europos ribų. Minėtose šalyse visiškai neatsižvelgiama į taršos padarinius ateityje. Pasaulyje itin opi tema klimato kaita, pramonės įtaka pasaulio gamtiniams ištekliams, kurie katastrofiškai mažėja. Tam pritaria ir mokslininkai, ragindami pasaulio lyderius griežčiau imtis priemonių, kad būtų stabdomas šiltnamio efektas bei pramonė taptų tvaresnė.

Mokslininkų perspėjimai dėl klimato kaitos

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas Aivaras Kareiva pabrėžia, kad per 60-80 % sustiprinto šiltnamio efekto kyla dėl CO2 išmetimų. „CO2 koncentracija atmosferoje šiuo metu yra aukščiausia per 650 000 metų,“ – teigia jis, pabrėždamas būtinybę spręsti taršos problemas ir mažinti pramonės poveikį aplinkai.

Nors Lietuvoje vis daugiau kalbama apie tvarumą, profesorius Kareiva teigia, kad klimato kaitos ir žiedinės ekonomikos klausimai sulaukia per mažai dėmesio tiek iš visuomenės, tiek iš valdžios atstovų. Tvarumo siekis turėtų prasidėti kiekvieno iš mūsų veiksmais, tačiau būtina stiprinti švietimą ir politiką šioje srityje.

Tvarumo kelias – mūsų visų atsakomybė

Galų gale, tvarumo siekimas yra visų mūsų atsakomybė. Tačiau tam, kad šis kelias būtų tikrai veiksmingas, būtina, kad pokyčiai vyktų globaliai, ne tik Europos ribose. Tik taip galėsime užtikrinti ilgalaikį ir realų poveikį aplinkai bei pramonei.