Tyrimas: senjorai pasidalijo, kaip sutaupyti gaunant labai mažas pajamas
Tarp patarimų – buitinės gudrybės ir atsakingo vartojimo idėjos
Nors Lietuvos senjorai gauna vienas mažiausių pensijų Europos Sąjungoje – vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2015 m. gegužę buvo 251,71 Eur – net iš šių pajamų daugelis sugeba sutaupyti. Tai rodo atliktas pensininkų taupymo įpročių tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad taupyti senjorams padeda ne tik asmeninių finansų planavimas, bet ir įvairios buitinės gudrybės, atsakingas vartojimas ir pan.
Tyrimas parodė, kad senjorai siekia taupyti keliais pagrindiniais būdais: atsakingai vartodami, kruopščiai planuodami išlaidas bei ieškodami papildomų pajamų šaltinių. Anot tyrimą inicijavusios kredito unijos „Amber“ vadovės Linos Petrauskaitės, viena pagrindinių jo išvadų – kad senjorai sugeba sutaupyti pirmiausia dėl to, jog taupymas daugeliui yra tapęs gyvenimo būdu ir kasdieniniu įpročiu.
„Daugelis tyrime dalyvavusių senjorų sakė, kad kiekvieną mėnesį iš gautų pajamų bent kažkiek atideda taupymui. Mažos pajamos juos išmokė nuolat stebėti išlaidas, ieškoti išradingų būdų, kaip išleisti mažiau. Tad paprašyti pasidalinti patarimais apie tai, kaip galima sutaupyti, tyrimo dalyviai net nesusimąstydami vardijo dešimtis rekomendacijų“, –sakė L. Petrauskaitė.
Kadangi didelę dalį senjorų išlaidų sudaro komunalinės paslaugos, tyrime dalyvavę senjorai pasakojo, kad daug dėmesio skiria įvairioms buitinėms gudrybėms, padedančioms sutaupyti elektros, vandens, dujų ir pan. Tą jie daro kruopščiai apgalvodami įvairias namų ruošos smulkmenas.
Pavyzdžiui, viena 78 m. amžiaus tyrimo dalyvė pasakojo, kad gaminamas kruopas – ryžius, grikius, avižas – pirmiausia išmirko vandenyje, nes taip jos išverda greičiau ir padeda sutaupyti dujų. Taip pat ji patarė išjungti viryklę 3 min. anksčiau nei pasigamina maistas, nes uždengus dangtį bent kelias minutes produktai toliau verda susidariusiuose garuose.
Atsakingas išteklių naudojimas tarp senjorų pasireiškia ir kitose srityse: daugelis tyrime dalyvavusių respondentų pasakojo, kad retai įsigyja naujus daiktas, ypač rūbus ar batus, nes dažniausiai taiso bei atnaujina netinkamus nešioti senus.
„Nors dalis jaunosios kartos dabar yra ypač aktyvi aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo klausimais, tačiau panašu, kad atsakingiausiai išteklius naudojanti visuomenės grupė yra būtent pensinio amžiaus žmonės. Kuklios pajamos juos skatina taupyti elektrą, vandenį, pernaudoti senus daiktus. Šioje srityje turime ko iš jų pasimokyti“, – teigė kredito unijos „Amber“ vadovė.
Tyrime apklausti senjorai teigė, kad pirkdami maisto produktus taupo pirmiausia atsisakydami saldumynų, pirkdami mažiau mėsos. Taip pat seka nuolaidas bei akcijas, tačiau žvelgia į jas su atsargumu – siekia papildomai palyginti kainas internete ar konsultuodamiesi telefonu su vaikais, anūkais. Daugelis pabrėžė, kad net ir taupydami stengiasi rinktis maisto produktus, kurie būtų sveiki, sudėtyje turėtų mažiau nenatūralių priedų.
Senjorai taip pat nuolat ieško būdų, kaip uždirbti papildomų pajamų greta pensijos. Turintys didesnius butus nuomoja nenaudojamus kambarius, kiti ieško trumpalaikių darbų. Pavyzdžiui, Vilniuje gyvenantys pensininkai pasakojo, kad nuolat dalyvauja atrankose filmuotis masinėse scenose kuriamuose filmuose ar reklamose.
Tyrimas atliktas 2015 m. kovo-balandžio mėnesį. Jo metu surengtos fokusuotų grupių (angl. focus groups) diskusijos, kuriose dalyvavo įvairaus pensinio amžiaus Lietuvos gyventojai. Jiems užduoti atviri klausimai apie taupymo įpročius.
