V. Gapšiui išsaugojus mandatą, opozicijoje bręsta pirmalaikių rinkimų idėja: tai principinis dalykas
Seimui nusprendus palikti parlamentaro mandatą laisvės atėmimo bausmę atliekančiam Vytautui Gapšiui, opozicijoje prabilta apie pirmalaikius rinkimus. Prisimindamas praėjusiame Seime opozicijoje dirbusio konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimus surengti pirmalaikius rinkimus po to, kai nepavyko iš parlamento pašalinti priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio, ekspremjeras Saulius Skvernelis užtikrintas – dabartiniai valdantieji turi atsakyti už savo žodžius.
„Lazda turi du galus. Tai, dėl ko konservatoriai praėjusiame Seime rėkė ir organizavo mitingus, dabar padarė patys. Tokia situacija. Buvo juk tada Gabrieliaus Landsbergio siūlymas skelbti pirmalaikius rinkimus. Tad tikimės, kad jie dabar šią iniciatyvą parodys“, – Eltai sakė S. Skvernelis, pažymėdamas, kad pirmalaikių rinkimų klausimą opozicinės partijos apsvarstys šeštadienį.
„Jei reikės – padėsime paruošti nutarimo projektą“, – sakė partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis.
Pasak jo, pirmalaikių rinkimų idėja yra principinė – kaip atsakas aukštus etikos ir moralės standartus žadėjusiai dabartinei valdžiai. Todėl, svarstė jis, būtų naudos, jei Seimo rinkimai būtų surengti vos keliais mėnesiais anksčiau nei yra numatyta.
„Jei kalbėtume apie kokią birželio 9-ą, kada bus Europos Parlamento rinkimai… Tai būtų 3 mėnesių skirtumas. Tai labiau principinis dalykas. Valdantieji mums žadėjo aukštus standartus. O dabar dar kartą parodė, kad jie nesiruošė tų standartų laikytis. Tai buvo propagandinis žingsnis“, – sakė S. Skvernelis.
Ketvirtadienį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui – nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.
Reaguojant į šį Seimo sprendimą iš opozicijos pasigirdo įtarimai, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto V. Gapšio apkaltos procese.
Visgi šiuos Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės viešai išsakytus įtarimus valdantieji atmetė. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad dalies politikų poziciją šiuo klausimu galėjo paveikti „MG Baltic“ byloje vis dar besitęsiantys teisiniai procesai.
Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.
