V. Zelenskis karo metinių minėjimo ceremonijoje pareiškė: „mes laimėsime“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį, karui įžengus į trečius metus, pažadėjo, kad jo šalis nugalės Rusiją.
„Už tai kovojame 730 savo gyvenimo dienų. Mes laimėsime išaušus geriausiai mūsų gyvenimo dienai“, – Kyjive surengtame minėjimo renginyje po atviru dangumi pareiškė V. Zelenskis.
„Bet kuris normalus žmogus nori, kad karas baigtųsi. Tačiau niekas iš mūsų neleis, kad baigtųsi Ukraina“, – nurodė V. Zelenskis ir pabrėžė, kad karas turi baigtis „mūsų sąlygomis“ ir „teisinga“ taika.
Jis kalbėjo šalia Kanados, Italijos ir Belgijos premjerų bei Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen. Visi jie atvyko į Kyjivą paminėti antrųjų Rusijos invazijos metinių.
V. Zelenskis per ceremoniją Kyjivo Hostomelio oro uoste, į kurį Rusija taikėsi pirmosiomis invazijos dienomis, apkabino susirinkusius lyderius ir įteikė medalius kariams.
„Prieš dvejus metus čia ugnimi pasitikome priešo išsilaipinimo pajėgas; po dvejų metų čia susitinkame su savo draugais ir partneriais“, – sakė prezidentas.
J. Borrellis: Ukraina laimės, o Rusija bus patraukta atsakomybėn
Ukraina laimės, o šalis agresorė ir visi karo nusikaltimo dalyviai bus patraukti atsakomybėn.
Tai tinkle „X“ parašė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.
„Minime antrąsias Rusijos visapusiškos brutalios agresijos prieš Ukrainą metines. ES Ukrainos žmonių pusėje stovi nuo to tragiško ryto, kuris pakeitė Europos istoriją, bet dar kartą jėga nepakeis jos geografijos. Ankstų 2022 m. vasario 24 d. rytą buvau pažadintas ir informuotas, kad Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą. Tada man buvo aiškūs trys dalykai, taip yra ir dabar: Ukraina nugalės. ES rems Ukrainą tiek, kiek reikės. Rusija bus patraukta atsakomybėn“, – parašė J. Borrellis.
Jis prisiminė savo įrašą, kurį tinkle „X“ paskelbė 2022 m. vasario 24 d. 6 val. 02 min.
„Griežtai smerkiame nepagrįstą Rusijos ataką prieš Ukrainą. Šiomis tamsiomis valandomis mūsų mintys yra su Ukraina ir nekaltomis moterimis, vyrais ir vaikais, jiems išgyvenant šią neišprovokuotą ataką ir baiminantis dėl savo gyvybių. Patrauksime Kremlių atsakomybėn“, – tuo metu rašė J. Borrellis.
Kaip jau skelbta, 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Nuo agresijos pradžios ES teikia Ukrainai beprecedentę politinę, ekonominę, finansinę, karinę ir humanitarinę pagalbą, kurios vertė jau siekia 90 mlrd. eurų.
G. Nausėda: Rusija grasina kiekvienam iš mūsų, todėl privalome ir toliau remti Ukrainą
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad šimtus tūkstančių žmonių gyvybių nusinešęs karas bus laimėtas, jei ir toliau teiksime Ukrainai paramą.
„Šiandien minime antrąsias žiauraus karo metines. Šimtai tūkstančių žmonių nužudyta, daugybė gyvenamųjų pastatų, pramonės ir infrastruktūros objektų sugriauta. Puikiai žinome, kas už tai atsakingas. Žinome, kad siautėjantį blogį pavyks įveikti tik dideliu ryžtu ir dar didesnėmis pastangomis“, – rašoma šalies vadovo kreipimesi į Lietuvos žmones antrųjų Rusijos karo prieš Ukrainą metinių proga.
Prezidentas taip pat akcentuoja, kad Kremliaus režimo žingsnis prieš dvejus metu užpulti Ukrainą rodo Rusijos nenuspėjamumą, tad Europa turėtų išlikti budri.
„Rusijos puoselėjama neapykanta grasina mūsų pasaulio tvarkai. Grasina kiekvienam iš mūsų. Todėl privalome ir toliau remti Ukrainą. Kiekvienas perduodamas ginkluotės vienetas, kiekvienas humanitarinės pagalbos krovinys, kiekvienas euras, kurį paaukojame, gelbsti gyvybes ir artina Ukrainos pergalę. Mūsų bendrą pergalę. Mūsų Laisvės pergalę“, – pažymėjo G. Nausėda, pridurdamas, kad Lietuva savo laisvės kelyje turėjusi daug skaudžių pamokų, todėl šiuo metu labai svarbu visomis įmanomomis priemonėmis ir parama palaikyti Ukrainą.
I. Šimonytė: neturime prabangos sustoti padėti tiems, kurie gina savo laisvę ir saugo mus
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir mūsų visų laisvę, todėl „negalime sau leisti nusisukti“.
„Neturime prabangos sustoti padėti tiems, kurie gina savo laisvę ir saugo mus, nes ir nuo mūsų priklauso, kur Rusija galiausiai sustos. Tai – prasmingiausia, ką šiandien galime padaryti vardan pergalingos, teisingos taikos Ukrainoje ir mūsų pačių ateities“, – teigia ministrė pirmininkė.
Anot jos, gindamasi nuo Rusijos agresijos, Ukraina savo herojišku pavyzdžiu mums primena, kad laisvė gali būti labai trapi ir laikina.
„Rusijos režimui prisiėmus „teisę“ spręsti kitų tautų likimus ir jėga perbraižyti Europos sienas, Ukraina priversta gintis nuo neišprovokuotos, brutalios Rusijos karinės agresijos jau dešimt metų, iš kurių pastarieji dveji pažymėti sunkiai suvokiamomis kančiomis, begale aukų ir praradimų. Ukraina ginasi herojiškai, kasdieniais pasiaukojimo pavyzdžiais mums primindama, kokia trapi gali būti laisvė, kodėl ji turi būti branginama ir kaip drąsiai ji gali būti ginama“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Per dvejus metus nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Lietuvos institucijų parama Ukrainai siekia pusantro milijardo eurų. Skelbiama, kad tai karinė parama, parama civilinės infrastruktūros atstatymo projektams ir energetikos sektoriui, humanitarinė pagalba, nuo karo laikinai pasitraukusių asmenų priėmimas Lietuvoje, finansinė parama Ukrainai.
V. Čmilytė-Nielsen linki, kad dėmesys Ukrainai nenusilptų
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad per dvejus karo Ukrainoje metus buvo daug išskirtinio heroizmo ir pasiaukojimo, Vakarų solidarumo ir tvirto pasiryžimo remti Ukrainos kovą tiek, kiek reikės. Todėl, jos teigimu, būtina šį dėmesį Ukrainai išlaikyti ir toliau.
„Nuo mūsų ryžto priklauso labai daug. Vėliau visa tai prisiminsime kaip didesnius ar mažesnius žingsnius galutinės pergalės link. Agresija bus sustabdyta, agresorė išvyta iš Ukrainos teritorijos, o agresijos architektai ir vykdytojai susilauks teisėto atpildo. Mes galutinai supratome, kad negalime pralaimėti, todėl laimėsime bet kuriuo atveju“, – pranešime spaudai cituojama V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė taip pat dėkojo visiems dvejus karo metus tiek žodžiu, tiek darbu rėmusius Ukrainą.
„Nuoširdi padėka visiems, kurie kiek galėdami, o kartais – ir daugiau nei galėdami, rėmė pinigais. Rėmė keldami vėliavas. Dalydamiesi žinutėmis socialiniuose tinkluose. Palaikydami karo pabėgėlius ir rinkdami aukas. Kovodami su melagingomis naujienomis ir skleisdami tiesos žodį. O kartais ir tiesiogiai prisidėdami prie pasipriešinimo – ir čia, Lietuvoje, ir Ukrainoje, – sakė V. Čmilytė-Nielsen, linkėdama visiems Ukrainos pergalės.
Vasario 24 dieną Lietuva mini antrąsias Rusijos karo Ukrainoje metines. Šia proga šalyje vyks Kyjivui palaikyti skirtos eisenos, solidarumo koncertai ir kiti renginiai.
Sostinėje šeštadienio pavakarę rengiamos eitynės „Už Ukrainos pergalę!“, kuriomis siekiama išreikšti paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai. Nuo 16 valandos jau trečiąjį kartą organizuojamos eisenos dalyviai žygiuos nuo T. Ševčenkos paminklo Arklių gatvėje iki Katedros aikštės.
Katedros aikštėje vyks 87-asis „Pirmadienio mitingas“, skirtas Ukrainos didvyriškam pasipriešinimui prieš Kremliaus banditų agresiją paminėti. Jame ketina dalyvauti ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, NATO šalių ambasadoriai, kiti visuomenininkai.
Po tradicinio „Pirmadienio mitingo“ dar viena eisena vyks nuo Katedros aikštės iki Lukiškių aikštės, kur rengiamas solidarumo su Ukraina koncertas „Laisvė šviečia 2024. RADAROM!“.
Čia 19 val. Lukiškių aikštėje įvyks visuotinė tylos minutė, kurios metu kviečiama sustoti ir pagerbti žuvusiuosius už Ukrainos laisvę.
Minint antrąsias Maskvos invazijos metines, įvairūs susibūrimai ir renginiai organizuojami ir kituose Lietuvos miestuose.
Kaune gyventojai raginami nešini vėliavomis, solidarumo žiburiais susiburi Vienybės aikštėje. Šis minėjimas laikinojoje sostinėje taps ir finišu tradicinio simbolinio bėgimo dalyviams, kurie nuo Vyčio paminklo prie Kauno pilies į aikštę atbėgs su Ukrainos ir Lietuvos vėliavomis.
