Valdas Papievis: „Mes esame vieni kitų atspindžiai“

Gegužės 19 d., penktadienį, Birštono kurhauze vyko įdomus susitikimas su Prancūzijoje gyvenančiu, „Laisvosios Europos“ radijuje dirbančiu rašytoju, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Valdu Papieviu. Jo 2010 m. išleistas romanas „Eiti“ 2011 m. įvertintas Liudo Dovydėno premija, o Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas jį paskelbė meniškiausia 2010 m. knyga. 2016 m. rašytojas pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romanų estetiką.

Vakaro metu kartu su rašytoju ir leidyklos „Odilė“ atstove, poete Nijole Daujotyte-Kuoliene bei psichoterapeutu Timu Petraičiu buvo kalbama apie terapinį knygos „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ poveikį. Šis vakaras – vienas projekto „Universali biblioterapijos kalba“, kurį remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Birštono savivaldybė, renginių.

Leidyklos „Odilė“ atstovė Nijolė Daujotytė-Kuolienė rašytoją pažįsta nuo jaunystės, todėl mielai mintimis nusikėlė į studijų laikus ir papasakojo, kad būsimasis rašytojas, dar studentas, tarsi niekuo neišsiskyrė, tačiau turėjo nenusakomą žmonių trauką. Aplink jį nuolat būriavosi bendraamžiai, tačiau ryškiausia savybė – laisvė. Jis lengvai susipažindavo, laisvai bendravo ir turėjo tvirtą nuomonę, todėl pokalbio viduryje, jei jam kažkas nepatikdavo, galėdavo ramiai atsistoti ir tarstelėjęs „Kokia nesąmonė“ pasišalinti. Tikras „Žiebtuvėlis anarchistas“ (toks yra paskutiniosios jo knygos pavadinimas – aut. pastaba). Atstovė atskleidė, kad neužilgo pasirodys dar viena rašytojo knyga.

Psichoterapeutas Timas Petraitis įdomiai, labai asmeniškai ir nuoširdžiai pristatė biblioterapiją, gydantį skaitymą, pasidalino, kuo knyga „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ jam buvo artima ir pradžiugino. Biblioterapija – tai būdas susipažinti dviem žmonėms, kurie galbūt niekada gyvenime nesusitiks, ir pamatyti vienas kitame panašumus bei taip pasijusti suprastiems, atsikratyti vienišumo jausmo.

Rašytojas Valdas Papievis prisipažino, kad rašydamas knygą negalvojo apie biblioterapinį metmenį, bet labai džiaugiasi, jei taip yra: „Juk mes esame tik vieni kitų atspindžiai“. Panašu, kad taip ir yra, nes pokalbis kiekviename paliko savo žymę, kiekvienas pasijautė kažkuo panašus į rašytoją: galbūt jį įkvepia tos pačios knygos ar laisvės troškimas, o gal tiesiog buvimas kartu Birštone apie kurį rašytojas nuoširdžiai prisipažino: „Žinojau, kad jis gražus, bet kad toks gražus – neįsivaizdavau“.

Susitikime dalyvavusi Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė nuoširdžiai dėkojo V. Papieviui už įdomų susitikimą, džiaugėsi, kad Birštoną ne tik aplanko, bet ir juo žavisi talentingi kūrėjai.

Birštonas gražus ne tik savo gamta, išpuoselėta aplinka, bet ir knygas, skaitymą mylinčiais žmonėmis. Po susitikimo nusidriekė ilga eilė, norinčiųjų gauti autografą ar nusifotografuoti su rašytoju.