Į sveikatos centrų steigimą įsijungė net 59 savivaldybės

Sveikatos centrų steigimas įsibėgėja visoje Lietuvoje – net 59 savivaldybės inicijavo ar inicijuoja procesus steigiant sveikatos centrus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sveikatos centrai pirmiausiai buvo pagalba mažoms savivaldybėms konsoliduoti medicinos paslaugas, tačiau jų populiarumas viršija lūkesčius – savivaldybės įžvelgė galimybę pagerinti sveikatos paslaugas savo rajono gyventojams ir ja aktyviai naudojasi.  

Antradienį Birštone į apskritojo stalo diskusiją, skirtą aptarti sveikatos centrų steigimo aktualijas, susirinko sveikatos apsaugos sistemos dalyviai bei savivaldų atstovai. Prie vieno stalo sėdo sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Jurbarko rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Skirmantas Mockevičius, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Molėtų rajono meras Saulius Jauneika, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vyresnioji patarėja Vilma Srogė.

Sveikatos centrai kuriami rajone veikiančių gydymo įstaigų pagrindu. Savivaldybėms sudarytos galimybės steigti sveikatos centrą sudarant bendradarbiavimo sutartis tarp gydymo įstaigų, veikiančių rajone (funkcinis sveikatos centras), arba jas jungiant į vieną juridinį asmenį (struktūrinis sveikatos centras). Tokiu būdu išplečiamas valstybės lėšomis finansuojamų sveikatos paslaugų teikimas bei supaprastinamas paciento kelias.

Tikisi konsultacijų stiprėjimo

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys akcentavo, kad sveikatos centrai yra pirmiausiai vienas iš įrankių keisti paslaugų struktūrą, priartinant sveikatos paslaugas prie gyventojų. „Vidutinis europietis gyvena dešimt metų ilgiau nei lietuvis. Mūsų žmonės irgi nusipelno gyventi ilgiau – ne tik ilgiau, bet ir kokybiškai, sveikai. Su esama sveikatos paslaugų struktūra mes to nepasiekiame, vadinasi, ji turi keistis. Sveikatos centras tėra vienas iš būdų, kaip suaktyvinti ambulatorinių paslaugų teikimą“, – teigė ministras.

Ministrui antrino ir Molėtų meras S. Jauneika. Molėtai priėmė sprendimą steigti sveikatos centrą apjungiant gydymo įstaigas. Meras kaip didžiausią sveikatos centrų privalumą įvardijo konsultacinės poliklinikos sustiprinimą.

„Mes pasirinkome jungimo kelią, dėl to pavyko rasti rajone sutarimą. Nėra viskas, kad lengvai vyktų, bet tai natūralu – kiekviena pertvarka iššaukia tam tikrą diskusiją ir tarp medikų, ir tarp pacientų. Mūsų lūkestis yra, kad rajonuose kartu su sveikatos centrais labai sustiprės konsultacinių poliklinikų darbas, taip nuimant krūvis nuo didžiųjų medicinos centrų – Vilniaus, Kauno, kurie apkrauti per daug“, – teigė meras.

Reabilitacijos paslaugos taps prieinamos rajono gyventojams

Birštono merė N. Dirginčienė prisipažino, kad savivaldybė ilgai galvojo, ar steigti sveikatos centrą. Nugalėjo argumentas, kad įsteigus sveikatos centrą reabilitacijos paslaugos taps prieinamos savivaldybės gyventojams, ko iki šiol nebuvo.

„Kurti sveikatos centrą mus paskatino siekis užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su sanatorijomis dėl pradinės reabilitacijos gyventojams. Mes neturėjome tam sąlygų, o sveikatos centras suteikia tokias galimybes. Šį penktadienį bus pasirašyta sutartis dėl sveikatos centro steigimo ir atsiras gyventojams galimybė gauti reabilitacijos paslaugas“, – teigė ji.

Birštone devynios įstaigos pakviestos kurti sveikatos centrą.

Jurbarko rajono meras S. Mockevičius teigė, kad rajono Taryba yra priėmusi sprendimą steigti sveikatos centrą funkciniu pagrindu, t.y. pasirašant bendradarbiavimo sutartis tarp įstaigų. „COVID-19 pandemija parodė, kad neturėjome įgūdžių ir patirties koordinuoti paslaugas. Ši reforma yra skirta pirmiausiai paslaugų koordinavimui. Susitarti nėra paprasta, pripažįstu, tačiau tikslas yra labai aiškus – koordinuoti sveikatos paslaugų teikimą. Šiuo tikslu neabejoju ir jis yra pokyčių varomoji jėga. Jei mažės išvykstančių pacientų, daugiau žmonių rinksis sveikatos paslaugas savo rajone, vadinasi, rezultatas bus pasiektas“, – diskusijoje teigė meras.

Kol kas naudą mato tik ES piniguose

Alytaus meras N. Cesiulis teigia, kad miestas kurs funkcinį sveikatos centrą, tačiau didesnių pokyčių mieste kol kas nemato. „Pasakysiu atvirai – kol kas nematome didelės naudos iš sveikatos centro steigimo, gal pokyčių bus regione, bet mieste kol kas nematome to. Kuriame centrą, kad mus pasiektų Europos Sąjungos lėšos“, –  kalbėjo jis.

Pasak mero, kyla iššūkių, kaip suderinti interesus su privačiomis gydymo įstaigomis, kurios dalyvauja sveikatos centro kūrime. Jau dabar poreikiai viršija investicijas, todėl kyla klausimas, kaip reikės padalinti lėšas. Meras teigė, kad bus gerų pavyzdžių rajonuose dėl bendradarbiavimo teikiant sveikatos paslaugas, tačiau ar visur tai pasiteisins, abejoja.

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vyresnioji patarėja V. Srogė nurodė, kad savivaldybės sulauks 122 mln. Eur tiesioginių investicijų pokyčiams. Ministras paantrino, kad visos ES struktūrinės lėšos – per 800 mln. Eur – vienokia ar kitokia forma pasieks savivaldybes, todėl faktinės investicijos į pokyčius bus gerokai didesnės.

Planuose – koordinatoriaus finansavimas

VLK vadovas G. Kacevičius sakė, kad kaip ir prieš bet kurios naujovės diegimą, ir su sveikatos centrais buvo daug nerimo, todėl pasirinktas stabilumo kelias – finansavimo sąlygos nekeistos, paslaugų įkainiai bus vienodi tiek steigiant centrą, tiek nedalyvaujant jo veikloje.

„Nors stengiamės užtikrinti stabilumą, vis dėlto viena naujovė buvo įdiegta. Kartu su sveikatos centrais ateina papildomas finansavimas ligoninių skubios pagalbos priėmimo skyriams – tiems skyriams, kurie sulaukia ne mažiau nei šešių pacientų per parą, skiriama subsidija. Tikimės, kad toks skyrius galės sėkmingiau dirbti nei iki šiol, labiau patenkinti pacientų poreikius“, – nurodė G. Kacevičius.

Direktorius prasitarė, kad VLK jau prasidėjo ir svarstymai dėl koordinavimo funkcijos tarp gydymo įstaigų finansavimo, bet pirmiausiai turi nusistovėti praktika. Taip pat žvelgiant į ateitį, gydymo įstaigos galėtų būti skatinamos už pasiektus gydymo rezultatus. „Jei bus efektas, tai sėkme turime pasidalinti su gydymo įstaigomis. Tai tik svarstymų stadijoje, bet logika tokia“, – sakė direktorius.

Diskusiją organizavo sveikatos savaitraštis „Lietuvos sveikata“, ją moderavo savaitraščio vyr. redaktorė Deimantė Gruodė.

Diskusijos įrašas skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos „Facebook“ paskyroje, jį galite rasti ČIA.