Varėnės upė baidare – nuo dumblo iki smėlėtų skardžių
Varėnės upė, tekanti Dzūkijoje, nėra populiari tarp patyrusių vandens turistų. Tačiau šeimyninei popietei baidarėje ji puikiai tinka. Tiesa, Varėnos rajono valdininkai galėtų truputį daugiau pasistengti norėdami pritraukti turistų.
Kai kurie įkrenta į vandenį dar nepradėję plaukti
Plaukti Varėne patogiausia pradėti ties keliu Valkininkai – Alytus (128). Prie Babriškių kaimo (Varėnos r.) jis kerta Varėnės upę. Nuo asfaltuoto kelio į pietus link pačios upės veda lengvai pravažiuojamas miško keliukas. Čia rasite ir aikštelę išsikrauti baidares ar valtis.
Įlipimas į Varėnę šioje vietoje nėra labai paprastas – baidares į vandenį teks įleisti maždaug nuo metro aukščio stataus kranto. Mėgstantiems nuotykius tai tik papildomas iššūkis. Tačiau dalis turistų šioje vietoje į upę įkrenta dar nepradėję plaukti.
Maršruto ilgis – maždaug 15 kilometrų. Įveikti jį galima ir per 3, ir per 6 valandas. Neskubant, neturint patirties ir su sustojimais pasimaudyti reiktų planuoti 5-6 val.
Pradžia – pelkėtos pievos ir Varėnio ežeras
Pirmoji upės atkarpa eina pelkėtomis pievomis. Žolės gana aukštos, tad matyti kiek toliau negu keletas metrų yra sunku.
Kai kuriose vietose galima aptikti senvages ir užutekius. Kadangi srovė šioje atkarpoje beveik nejuntama, kartais prie tokių susikirtimų kyla klausimas, kuriuo keliu plaukti.
Nepaisant pelkėtos aplinkos dugnas didžiojoje dalyje yra smėlėtas ir negilus. Kartais čia patogiau būdavo iššokus iš baidarės ją tempti, negu irkluoti.
Centrinė Varėnės dalis – pati įdomiausia. Maždaug ties maršruto viduriu plaukdami upe patenkame į Varėnio ežerą. Norint išlipti iš baidarės ir išsimaudyti teks šiek tiek pavargti – nukrypti keletą šimtų metrų iki kito kranto. Tik ten galėsite išlipti saugiai į krantą ir pailsėti. Atkarpoje, kurioje Varėnė kerta to paties pavadinimo ežerą, krantai pelkėti.
Norint rasti iš ežero ištekančią upę iš pirmo žvilgsnio nebus lengva. Niekur nėra aiškaus orientyro ar nuorodos. Tiesiog reikia laikytis dešinio kranto ir įplaukti į vandens lelijomis apaugusį susiaurėjimą.
Vienoje vietoje gali pasirodyti, kad tai akligatvis – aukštos žolės užstoja visą vandens kelią. Šioje vietoje teks keletą metrų per jas prasiirti.
Maršruto viduryje – XIX a. tilto liekanos ir šaltinis
Išplaukę iš Varėnio ežero pateksite į naują upės atkarpą. Pačią įdomiausią ir gražiausią. Vos išplaukus jums teks lįsti po mediniu tiltuku. Nepralėkite jo ir gerai apsidairykite. Abiejuose krantuose stovi po krūmais pasislėpusios akmeninės buvusio geležinkelio tilto atramos.
XIX a. pabaigoje nutiesta geležinkelio atkarpa gyvavo iki I-ojo pasaulinio karo. Vėliau viena jos dalis buvo susprogdinta ir atkirsta. Tiesa, šis tiltas veikė ir buvo naudojamas pagal paskirtį dar daugiau kaip dešimtmetį. Juo važinėjo krovininiai traukiniai.
Iškart už tilto kairiame krante yra patogi išlipti pieva ir vieta išsimaudyti. Paplaukus dar kelias dešimtis metrų dešiniame krante aptiksite šaltinį. Čia galite pasipildyti vandens atsargas, kurios karštą dieną senka labai greitai.
Šioje atkarpoje upė visiškai pasikeičia – išplatėja ir tampa labai sekli. Smėlėtą dugną keičia akmenys. Atsiranda medžių užvartų. Kartais yra patogiau visiems išlipti ir eiti upės dugnu. Kai kur vanduo kojas semia vos dešimtį centimetrų.
Vandens ratas, gaminantis elektrą, ir užtvankos pradžia
Už keleto kilometrų dešiniajame krante pasieksite buvusius kolektyvinius sodus. Tiesa, dabar teisingiau būtų juos pavadinti nuosavų namų kvartalu. Šioje vietoje įdomiausias objektas – besisukantis vandens ratas. Nuo jo link namo nuvestas laidas, tad greičiausiai šis ratas dar ir elektrą gamina.
Už gyvenvietės paplaukus porą kilometrų prasideda Senosios Varėnos užtvankos pirmieji požymiai. Nuo šios vietos upė vėl po truputį ima lėtėti ir platėti. Joje žydi daugybė lelijų.
Tvenkinio pradžioje reiktų būti atsargiems bandant kairiuoju krantu aplenkti dešinėje esančią įlanką. Būtent ten ėjo tikroji upės vaga, o kairiosios pusės dugnas yra nusėtas medžių kelmais, šakomis ir kitokiu „gėriu“, kuris gali būti pavojingas nepatyrusiems vandens turizmo mėgėjams.
Kelionės pabaigoje jūsų laukia Senosios Varėnos tvenkinys. Tai rekomenduojama kelionės pabaiga. Arba galite persinešti baidares per užtvanką ir paplaukę kiek daugiau nei kilometrą per Senąją Varėną išlipti ties Varėnės žiotimis į Merkį.
Išlipimo vietos teks paieškoti
Surasti vietą išlipimui tvenkinyje nebus lengva. Aplink vien privačios teritorijos, kurių savininkai turistų kaimynyste tikrai neapsidžiaugs.
Plaukti teks iki pačios tvenkinio pabaigos. Laikykitės dešiniojo kranto ir už paskutinės sodybos aptiksite aikštelę su patogiu išlipimu. Nors ji ir labai maža, tačiau prie pat kelio Vilnius – Gardinas (A4), tad nešti plaukimo priemonių toli nereiks.
Kitoje šio kelio pusėje galite apžiūrėti buvusį popieriaus fabriką ir Varėnės užtvankos kaskadas. Išalkę ir ištroškę šioje vietoje ras ir parduotuvę bei degalinę. Kiek toliau link miestelio centro paėjus pusšimtį metrų galima gauti ir šiltų kebabų.
Apibendrinant šį plaukimą galima tik patarti Varėnos valdininkams daugiau pasistengti skatinant vandens turizmą Varėne. Būtų galima be didelių investicijų atidengti senųjų tiltų liekanas išvalant krūmus, įrengti minimalias nuorodas ir pastatyti nors vieną suoliuką išlipimo vietose. Investicijų nedaug, bet būtų daug patogiau turistams.
