VDU istorikas: rugsėjo 8-ąją švenčiame pačią nesėkmingiausią Vytauto Didžiojo valdymo dieną
Istorikai kontraversiškai vertina kai kurių visuomenės veikėjų raginimus minėti ar net valstybine švente paskelbti rugsėjo 8-ąją. Neįvykusios Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo karūnacijos diena savo ištakomis siekia Pirmosios Lietuvos Respublikos laikus, kuomet ji buvo tapusi viena didžiausių švenčių – Tautos švente. Bet iš tiesų – švęsti nėra ką, nes Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo Karūnacija, planuota 1430 m., – neįvyko. Ką galėtų išduoti faktas, kad švenčiame valstybės nesėkmę?
Karūna – ne tik valdžios simbolis
Tiek akademinėje istoriografijoje, tiek populiarioje literatūroje bei įvairiuose internetiniuose forumuose iki šiol vyksta debatai dėl „Vytauto karūnos“ likimo. Aktyviai svarstomas klausimas, ar lenkai sustabdė ją gabenusią Zigmanto Liuksemburgiečio pasiuntinybę ir šį karaliaus valdžios simbolį pagrobė, ar karūnacinė misija, susidūrusi su Lenkijos pareigūnų užtvaromis, pasuko atgal. Tačiau dingusios karūnos debatuose, kurių metu neretai siūloma nepaisant šio valdžios simbolio trūkumo laikyti Vytautą Didįjį karaliumi, paprastai ignoruojama amžininkų karūnacijos ceremonijai teikiama simbolinė reikšmė, atliepianti to meto politinės ideologijos nuostatas. Neįvykus karūnacijos aktui Lietuvos valdovas neįgijo visuotinai (popiežiaus ir kitų monarchų) pripažįstamo karaliaus titulo, o Lietuva netapo karalyste.
Lietuvos Karalystės iliuzija
Europos monarchų hierarchinėje sistemoje Vytauto Didžiojo pozicijos nepakito, tuo pačiu nepasikeitė ir tuometinės Lietuvos valstybės statusas. Tarptautinio konteksto nepaisymas, žvelgimas į karūnavimą tik kaip į santykių su Lenkija problemą ar asmeninės Lietuvos valdovo galios sutvirtinimą karaliaus titulu sukūrė pagrindą Lietuvos Karalystės iliuzijai. Ja remiantis norima švęsti didžiausių Vytauto Didžiojo tarptautinės politikos ambicijų žlugimą, šventiškai paminėti pačią nesėkmingiausią jo valdymo dieną – rugsėjo 8-ąją neįvykusią karūnaciją. Tai keista ir, pasak istorikų, sunkiai suvokiama ar pateisinama „šventė“. Šios šventės atsisakymas jokiu būdu nereikštų, kad Vytauto Didžiojo mes nelaikome išskirtiniu Lietuvos valdovu ar tuometinės valstybės sumenkinimo. Visgi, galbūt jau atėjo laikas atsisakyti nepagrįstų iliuzijų ir ieškoti kitų progų švęsti šio monarcho pergales? O jų buvo išties nemažai.
