VGT pritarė sprendimui steigti poligoną Lazdijų rajone, Tauragės poligonas bus išplėstas į Jurbarko savivaldybę
Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
„Priimtas sprendimas dėl pritarimo brigados dydžio mokymams skirto Kapčiamiesčio poligono steigimui Lazdijų savivaldybėje“, – žurnalistams po VGT posėdžio teigė D. Matulionis.
„Lietuvos kariuomenės vertinimu, kariniu ir Lietuvos saugumo užtikrinimo požiūriu, pasirinkta teritorija yra pati tinkamiausia vieta. Tai, taip vadinamo, Suvalkų koridoriaus dalis, besiribojanti su Lenkija ir Baltarusija. Šio koridoriaus gynybai bus skiriamas ypatingas Lietuvos, Lenkijos ir NATO dėmesys. Taigi, poligono steigimas padidins saugumą šioje Lietuvos dalyje“, – pridūrė jis.
Be to, pasak šalies vadovo patarėjo, Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
„Taip pat nuspręsta dabar jau esantį Tauragės poligoną išplėsti į Jurbarko savivaldybę, dvigubai padidinant jo plotą“, – dėstė D. Matulionis.
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad steigiant poligonus, naudą gaus ir savivaldybės.
„Prezidentas nuoširdžiai dėkoja Lazdijų ir Jurbarko merams už gerą, konstruktyvų bendradarbiavimą. Būtent šių poligonų įsteigimas yra svarbus, vystant diviziją ir taip pat užtikrinant sąlygas kiek galima didesniam sąjungininkų pajėgų buvimui Lietuvoje. Merai gavo tvirtą VGT patvirtinimą, kad visi darbai – šaudyklų įrengimas, būsima poligonų veikla – bus derinami su savivaldybėmis“, – akcentavo jis.
„Mes akcentuojame abipusės naudos principą. Savivaldybės turės gauti papildomus darbus jų infrastruktūros vystymui. Finansuojant poligonams ir aplink esančioms gyvenvietėms būtiną kelių ir inžinerinę, taip pat elektros infrastruktūrą, plečiant sveikatos reikalų infrastruktūrą bei imantis papildomų veiksmų, skatinant investicijas į naujų darbo vietų kūrimą Lazdijų ir Jurbarko savivaldybėse“, – pridūrė D. Matulionis.
Kaunas: poligonus norima įveiklinti iki 2030 m., jiems numatoma apie 140–150 mln. investicijų
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad poligonams numatoma apie 140–150 mln. investicijų. Pasak jo, siekiama, kad pastarieji savo veiklą pilnai pradėtų dar iki 2030 metų.
„Konkretūs dydžiai bus diskusijų objektas. Kariuomenė mato savo poreikį, tačiau bendraujant su savivaldybėmis gali šiokios tokios korekcijos įvykti. Tačiau Lazdijų poligonas yra numatytas ir šaudymo pratyboms, dalis poligono bus šaudyklos, kita dalis atlieps manevro poreikius treniravimuisi. Čia irgi yra kompleksinis sprendimas, kariuomenė visada dalyvauja“, – dėstė R. Kaunas.
„Tikslas yra iki 2030 metų pilnai įveiklinti poligonus, numatoma apie 140–150 mln. investicijų į pačius poligonus. Tai sukurs tas papildomas darbo vietas ir šiuo metu dėliojamas metinis papildomų investicijų į infrastruktūras poreikis. Tai apima ne tik kelius, turėjome diskusiją ir elektros infrastruktūrai, turėjome diskusiją ir dėl sveikatos paslaugų tobulinimo tose savivaldybėse. Tai yra kompleksinis sprendimas ir papildomos lėšos tarp visų ministerijų jau yra dėliojamos“, – pabrėžė jis.
Tuo metu D. Matulionis tikino, kad Lazdijų savivaldybėje būsiančio brigados dydžio poligono plotas bus apie 14,6 tūkst hektarų.
Kaip skelbta, jau anksčiau kilus diskusijoms, kad naujas poligonas galėtų atsirasti Lazdijų savivaldybėje, Kapčiamiesčio seniūnijoje, gyventojai sukūrė peticiją, ragino nepalaikyti galimo sprendimo.
ELTA primena, kad spalį Krašto apsaugos ministerija (KAM) su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra arba ateityje bus įsteigti kariniai poligonai.
Tuomet buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė vylėsi, kad sprendimus dėl naujų poligonų steigimo pavyks priimti dar Seimo rudens sesijoje. Ji akcentavo, kad parengiamieji darbai jau padaryti, tereikia pasiekti sutarimą su savivaldybėmis.
Birželio mėnesį Aplinkos ministerija nurodė septynias naujam kariniam poligonui tinkamas teritorijas. Vis tik, kaip tuomet pranešė KAM, brigados dydžio poligonui reikalingo 20 tūkst. hektarų ploto vienoje vietovėje nėra.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.
