Vienijasi šalies kultūros ir kūrybinis sektorius – sieksime laipsniško kultūros įstaigų atvėrimo nuo balandžio
Penkiolikos įvairias sritis vienijančių kultūros ir kūrybinio sektoriaus asociacijų atstovai vienija jėgas, siekdami padėti LR Vyriausybei priimti būtinus sprendimus šio sektoriaus atlaisvinimui. Suprasdami kaip sunku ekspertams iš šalies įvertinti sektoriaus pasirengimą atsiverti ir išreikšdami pasitikėjimą LR Kultūros ministro Simono Kairio ir jo komandos pastangoms, kviečiame sudaryti darbo grupę iš Sveikatos apsaugos, Kultūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų ir kultūros bei kūrybinio sektoriaus atstovų tam, kad kartu parengtume detalų ir konkretų šalies kultūrinės veiklos atlaisvinimo planą, kuris galėtų būti pradėtas įgyvendinti nuo š. m. balandžio mėnesio.
Praėjusių metų gruodį, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pristatytoje Vyriausybės programoje buvo aiškiai įvardinta kultūros ir kūrybinio sektoriaus svarba ekonomikai, psichinei sveikatai, švietimui ir socialiniam gyvenimui bei pripažinta, kad šis sektorius tapo vienu iš labiausiai dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusių sektorių. Ten pat užfiksuotas pažadas dėti visas pastangas, kad jis būtų išsaugotas ir kad būtų palaikoma bei skatinama šio sektoriaus plėtra.
Pasigendama argumentacijos, kodėl Vyriausybės pateiktas kultūros sektoriaus atlaisvinimo planas susietas su naujų susirgimo atvejų skaičiumi bei testavimų rezultatais t. y. atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų bei kodėl kultūros sektoriui taikomas griežčiausias skaičiavimo algoritmas, kai tuo tarpu panašiomis sąlygomis veikiančios verslo paslaugų vietos, prekybos įstaigos buvo atvertos taikant kitus kriterijus.
Stebėdami kintančias epidemiologinės situacijos tendencijas, jau parengtus vakcinacijos planus, persirgusiųjų COVID-19 skaičių bei visuomenėje besiformuojantį imunitetą, kreipiamės į Vyriausybę dėl skubaus konkretaus plano ir datų kultūros renginių atlaisvinimui peržiūrėjimo bei, atsižvelgiant į tarptautinę Europinę kultūros sektoriaus praktiką, lygiagrečių pagalbos priemonių, skirtų kultūros ir kūrybos sektoriaus palaikymui, taikymo.
Pažymime, kad toks planas reikalingas, nes reikšmingos dalies kultūrinės veiklos organizavimui yra būtini parengiamieji darbai ir jie dėl atskirų sričių specifikos negali įvykti kitą dieną po priimto sprendimo atlaisvinti veiklas. Tam, kad renginiai, koncertai galėtų vykti nuo vasaros, būtinas nuoseklus planavimas, etapinis laisvinimas, o kai kuriuose sektoriuose pvz. repeticijų, kastingų ir pan. veiklas būtina pradėti atnaujinti jau dabar.
Kultūros sektorius praėjusio karantino metu jau įrodė, kad gali dirbti saugiai ir atsakingai, laikytis visų būtinų reikalavimų ir užtikrinti tiek darbuotojų, tiek lankytojų saugumą. Pasiruošta ir antrajai bangai, todėl atsakingai pareiškiame, jog ir dabar kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius yra pasiruošęs pradėti laipsniškai atsiverti, skaidant žmonių srautus ir suteikiant visuomenei galimybę praturtinti savo laisvalaikį, gauti būtiną poilsį nuo įtampos, patiriamo streso bei pamažu grįžti į gyvenimišką kasdienybę.
Mes tikime, kad tik suvieniję jėgas ir išlaikydami abipusę pagarbą, kalbėdamiesi ir remdamiesi pirmo karantino metu sukaupta patirtimi, girdėdami pasauline praktika paremtus argumentus, keliausime mūsų Vyriausybės programoje nubrėžtos krypties – „asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę keičiančios kultūros“ link bei išmoksime gyventi su šiuo ir bet kokiais kitais iššūkiais ateityje.
Nes „Kultūra, menas, kūrybiškumas ir talentas yra svarbiausi Lietuvos ištekliai, nulemiantys brandžios, laisvos asmenybės ir pilietinės visuomenės raidą. <…> Stipri pilietinė visuomenė neįmanoma be pagarbos kultūrai, kuri nėra išlaikytinė, ji teikia akivaizdžią ekonominę naudą, kuria darbo vietas ir leidžia efektyviausiai paskleisti žinią apie Lietuvą, tai – diplomatijos ir ryšio su diaspora dalis“, taip, kaip pažymima aštuonioliktosios mūsų Vyriausybės programos, II skyriaus, trečiojo skirsnio, 64 dalyje.
