Virš Kauno praskriejo didžiausias specialios formos oro balionas pasaulyje: vaizdai pakeri
180 000 kubinių pėdų arba 5100 kubinių metrų – tokio dydžio oro balionas gegužės 24 dienos ankstų rytą pakilo iš Nemuno salos ir už valandos nusileido Panemunėje. Daugiau nei prieš 200 metų šią oro transporto priemonę išradę broliai Montgolfier tikriausiai nesitikėjo, kad vieną dieną į dangų kils tokio dydžio gaminys.
Bene labiausiai patyrusi oro balionų gamintoja pasaulyje „Cameron Balloons“, žinoma kaip netradicinių oro transporto priemonių kūrėja, įgyvendino ilgai kurtą projektą ir kartu su bendrove „Kauno grūdai“ šiandien džiaugiasi galėdami stebėti, kaip didžiausias specialios, neįprastos ovalo formos oro balionas pasaulyje su keleiviais sklendžia būtent Lietuvos padangėmis. Įmonė didesnio baliono (pagal tūrį, specialiosios formos) nėra sukūrusi. Vien kupolas sveria apie 350 kilogramų, o ir viso oro baliono vertė – įspūdinga. Siekia 150 000 eurų.
„Tai antras įmonės įsigytas išskirtinis oro balionas. Su pirmuoju buvo pasiekta daug Lietuvos rekordų. Tai buvo didžiausias orlaivis Baltijos šalyse. Per dešimtmetį jis nusidėvėjo, tad pernai nusprendėme imtis naujo projekto – užsakėme pagaminti didžiausią specialios formos oro balioną pasaulyje, kuris sugebėtų pakelti tam tikrą didesnį skaičių keleivių. Jis primena naujo „Kauno grūdų“ produkto indelį“, – prieš pat skrydį teigė idėjos sumanytojas, „Kauno grūdų“ įmonės vadovas Tautvydas Barštys.
Pirmiesiems išbandyti skrydį išskirtiniu oro balionu galimybė suteikta žurnalistams. Tokiam oro balionui valdyti reikia daugiau patirties ir įgūdžių nei įprastam. Todėl baliono pilotavimas patikėtas daugiau nei 17 metų patirties turinčiam pilotui Vytautui Samarinui. Įdomus sutapimas, jog gegužės 24 d. Kaune vykęs skrydis naujuoju oro balionu-rekordininku jam buvo 1 717-asis. Pusmetį Anglijoje kurtas „Cameron Balloons“ gaminys dar nė karto iki tol nebuvo kilęs į viršų.
„Vienas labiausiai oreivystėje mane žavinčių dalykų yra tas, jog oro balionų skrydžiais džiuginame ne tik jais skrendančiuosius, bet ir begales stebėtojų ant žemės. Todėl su ypatingu nekantrumu laukiau šio, išties unikalios formos ir dydžio, naujojo „Activus“ oro baliono skrydžio“ – sakė V.Samarinas.
Daugiau nei 10 000 žmonių per karjerą paskraidinęs oreivis prisipažino, jog, pernai išgirdęs T.Barščio planus, iš pradžių jį puolė atkalbinėti. Atrodė, jog neįmanoma pagaminti tokį oro balioną, tuo labiau juo skraidinti daugiau nei keletą žmonių. Keistai į užsakymą pažiūrėjo ir „Cameron Balloons“.
Pasak V.Samarino, įprasta, jog tokie specialios formos oro balionai dažniausiai tarnauja tik kaip reklaminiai stendai ant žemės. Didžiausias toks balionas, karvės formos, priklauso amerikiečiams, tačiau jis keleivių nekelia. O štai naujasis „Kauno grūdų“ oro balionas ne tik vienas didžiausių, bet vienintelis pasaulyje, sugebantis pakelti net 6–7 žmones. Skrydžiais juo galės mėgautis bet kuris panorėjęs asmuo.
Kol skriejome virš Kauno ir žavėjomės vaizdais, pilotas atskleidė keletą įdomių faktų apie oro balionus:
- Oro balionai buvo naudojami žvalgybai karo metu;
- Atviru oro baliono krepšiu žmogus gali pakilti tik maždaug iki 10 km aukštį. Kylant aukščiau gresia mirtis;
- Gaidys, antis ir avis – buvo pirmieji, kurie 1783 m. pakilo pirmuoju pasaulyje oro balionu;
- Oro balionai gali skraidyti ir žiemą, ir vasarą, tačiau šaltuoju metų laiku skrydžio metu yra gerokai šalčiau, o ir balionas reikalauja daugiau priežiūros;
- Kuo aukštesnė oro temperatūra – tuo mažesnį svorį gali panešti oro balionai, todėl, planuojant skristi didesnei kompanijai vienu metu, rekomenduojama rinktis skrydžius anksti ryte;
-
Naujasis „Activus“ oro balionas naudoja tik švarų ir mažiausiai gamtai pavojingą kurą;
- Aukščiausiai šis specialus oro balionas pakilti galėtų į 6 km aukštį, tačiau skrendant ne daugiau nei 3 asmenims;
- Optimaliausias aukštis skrendant oro balionu – 200–300 metrų.;
- Vidutiniškai skrydis oro balionu trunka apie 45 minutes;
- Pakilus oro balionu, niekada negali žinoti, kur ir kada pavyks nusileisti, nes skrendama vėjo kryptimi ir greičiu. Tačiau patyrę pilotai pasirūpina, kad skrydis vyktų sklandžiai;
- Oro baliono kupolo viduje temperatūra siekia 100 laipsnių karščio.
Paklaustas, o kur pačiam teko regėti įspūdingiausius vaizdus, V.Samarinas prisiminė skrydžius virš Alpių bei Kenijos.
„Vaizdas, kai po tavimi bėga dešimtys tūkstančių laukinių gyvūnų, tiesiog pakeri. Visas oro balionas nuo to jų dundesio juda. Šiaip per karjerą buvo visko. Kartą trumpam karvelis nutūpė ant kupolo, kartą teko vieną keleivį išlaipinti“, – papasakojo pilotas.
