16 liepos, 2024

Vis daugiau lietuvių freelancina: kur link juda darbo rinka? Patirtimi dalijasi laisvai samdoma turinio rinkodaros specialistė

Būti laisvai samdomu, atrodo, puiki galimybė dirbti, taip? Būtent taip galvoja daugelis žmonių, kurie renkasi laisvesnį, dažnai skanesnį duonos kąsnį. Ne ką mažiau tai patinka ir darbdaviams, kurie mielai samdo individualia veikla besiverčiančius freelancerius (aut. past. – laisvai samdomi specialistai), o ne asmenis pagal darbo sutartį.

Apie laisvai samdomo specialisto duoną pasakoja Rūta, kuri jau beveik 15 metų dirba sau.

Norisi dirbi laisviau

Freelancerių skaičius pasaulyje sparčiai auga. 2023 m. duomenimis, 36% pasaulio darbo jėgos dalį sudarė freelanceriai. 2024 metais prognozuojama, kad freelancerių skaičius pasieks 43%. 2027 m. laisvai samdomi specialistai turėtų sudaryti 50% pasaulio darbo jėgos.

Ar tokios tendencijos tik Vakarų pasaulyje? Tikrai ne. Lietuva žengia dideliais žingsniais link laisvesnės darbo rinkos, kurioje taip pat vis laisviau karaliauja būtent laisvai samdomi specialistai. Statistikos departamento duomenimis, 2023 m. Lietuvoje daugiau nei 150 tūkst. gyventojų dirbo savarankiškai. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių renkasi freelancinimą kaip darbo formą.

2024 m. „Sodros“ duomenimis – individualią veiklą Lietuvoje registravo per 74 tūkst. asmenų. Šie skaičiai rodo, kad laisvai samdomas darbas tampa vis populiaresnis darbo pasirinkimas.

Norisi gyventi laisviau

Dėl interneto atsiradimo tapo lengviau nei bet kada anksčiau dirbti nuotoliniu būdu ir bendrauti su klientais visame pasaulyje. Tai atvėrė duris įvairioms laisvai samdomų specialistų profesijoms,  kurios anksčiau nebuvo įmanomos arba įsivaizduojamos.

Kartais žmogus pasako savo profesiją, o mes net nežinome – ką jis veikia gyvenime. Paprasčiausiai atsirado labai daug skirtingų specialistų, kurie ne visada geba patys pasakyti – ką dirba. Ir tai yra normalu. Rinkoje – nebe tik konkrečios profesijos, kaip siuvėjas, kulinaras ar panašiai. Atsiranda ir kur kas sunkiau apibrėžiamų profesijų, kurios būtent dažniausiai ir yra susijusios su skaitmeniniu pasauliu“,- pasakoja Rūta.

Daugelis žmonių renkasi freelancinimą, nes tai suteikia jiems daugiau saugumo ir lankstumo nei tradicinis darbas. Jie gali patys nustatyti savo darbo laiką ir dirbti iš bet kurios vietos, turinčios interneto prieigą.

Freelancinimas suteikia žmonėms galimybę dirbti su projektais, kurie juos domina ir klientais su kuriais jie nori dirbti. Jie nėra pririšti prie vieno darbdavio ir gali rinktis – kiek dirbti ir kiek uždirbti. Tokia laisvė ir yra viena svarbiausių priežasčių, kuri lemia poreikį dirbti sau. Juk dažnas šiais laikais labiausiai ir siekia laisvumo, galimybių, tiesiog, pasirinkimo“,- atsidūsta Rūta.

Poveikis darbo rinkai

Daug darbų, kuriuos anksčiau atlikdavo tradiciniai darbuotojai – dabar gali atlikti laisvai samdomi specialistai. Tai reiškia, kad mažėja tradicinių darbo vietų skaičius kai kuriose pramonės šakose.

Laisvai samdomiems specialistams reikia įvairių įgūdžių, kad jie galėtų sėkmingai dirbti. Juk ji ne tik teikia paslaugas, tačiau ir patys ieško klientų, veda apskaitą, reklamuojasi… Laisvai samdomų specialistų  augimas paskatino atsirasti ir naujus verslo modelius, pavyzdžiui, internetines platformas, kurios sujungia freelancerius su klientais. Šie modeliai keičia požiūrį į tai – kaip randamas ir atliekamas darbas. „Pavyzdžiui, buhalterijos vedimui naudoju sąskaita123. Anksčiau tam buvo reikalingas buhalteris, šiuo metu apskaitą galiu susitvarkyti pati. Argi tai nėra nuostabu“? – klausia specialistė.

Ateities perspektyvos

Sunku tiksliai pasakyti – kur link juda Lietuvos darbo rinka, tačiau aišku, kad freelancinimas vaidins vis didesnį vaidmenį. Žmonėms, kurie siekia būti sėkmingi ateities darbo rinkoje – reikės turėti įgūdžių ir lankstumo, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių darbo santykių.

Džiugu, kad atsiranda ir daugiau įvairiausių sistemų, kurios padeda laisvai samdomiems specialistams atlikti įvairias užduotis greičiau ir svarbiausia – atsiriboti nuo kitų žmonių, t.y. gebėti pačiam ne tik teikti paslaugas, tačiau ir vesti apskaitą, tvarkyti marketingo darbus ir t.t.

Viena jų yra apskaitos vedimo sistema www.saskaita.lt. Sąskaita123 yra populiari internetinių sąskaitų faktūrų išrašymo ir apskaitos platforma Lietuvoje. Ji siūlo lengvą valdymą ir įvairias funkcijas, kurios padeda įmonėms ir asmenims valdyti savo finansus.

Greitai ir efektingai apskaitai visada pasitarnaus saskaita123.lt. Ji taip pat jau veikia ir Latvijoje su prekiniu ženklu Rēķini123, o pasaulyje su Invoice123.


3 liepos, 2025

Vasariškiems orams sugrįžus į Lietuvą, vis daugiau poilsiautojų keliauja į pajūrį. Tačiau, mobiliojo ryšio operatorių teigimu, dauguma atvykstančiųjų į Palangą […]

3 liepos, 2025

Birželio 27 d. posėdyje Valstybinė kultūros paveldo komisija nepritarė siūlymui išbraukti Apytalaukio dvarą iš Neprivatizuojamų kultūros paveldo objektų – buvusių […]

3 liepos, 2025

Lietuvos muitinė sako, kad nors atostogos egzotiškuose kraštuose yra puikus metas pailsėti ir parsivežti prisiminimų, tačiau kai kurie jų gali […]

2 liepos, 2025

Edukologė dr. Vesta Vančugovienė, ilgametė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo edukacijų kūrėja, pelnė vieną prestižiškiausių įvertinimų pasaulio botanikos sodų […]

2 liepos, 2025

Vilniaus rajono savivaldybė, reaguodama į birželio 27–28 d. UAB „Homanit Lietuva” gamykloje, esančioje Pagirių gyvenvietėje, įvykusį technologinį incidentą, kurio metu […]

2 liepos, 2025

Priėmus mokesčių reformos paketą, Lietuvos savivaldybės prarado vieną esminių galimybių didinti savarankiškąsias pajamas, todėl savivaldybės ragina pagrindines centrinės valdžios institucijas […]

Lukas Savickas
2 liepos, 2025

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) pasirašė 19-ąją stambaus investicinio projekto sutartį su bendrove „Pentasweet“, kuri Vilniuje plėtos gamybos projektą, paremtą […]

1 liepos, 2025

Pirmą kartą Nacionaliniai architektūros apdovanojimai vyko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Renginio metu buvo pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje. Didysis […]

30 birželio, 2025

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Hanner“, kuri iš „Baltcap“ fondo įgis teisę vykdyti dešimtmečius stringantį Vilniaus nacionalinio stadiono projektą, pasiekė susitarimą […]

Lukas Savickas
30 birželio, 2025

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyva nuo š. m. rugpjūčio 1 d. bus įsteigiama smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) ombudsmeno […]

30 birželio, 2025

Seimas leido savivaldybėms rinkti rinkliavą už eismo ribojimus, jei vietinės reikšmės keliuose, šių kelių juostose, apsaugos zonose ir gatvėse atliekami […]

27 birželio, 2025

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) su Vilniaus universitetu (VU) pasirašė susitarimą šalyje steigti dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų ir technologijų centrą […]

27 birželio, 2025

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato […]

27 birželio, 2025

JAV Irane įvykdyti antskrydžiai padarė rimtos žalos Teherano branduolinei programai, trečiadienį pareiškė Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe‘as. Nauji […]

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei / EPA-ELTA nuotr.
27 birželio, 2025

Irano valstybinė televizija ketvirtadienį transliavo aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei kreipimosi į tautą vaizdo įrašą. A. Khamenei nebuvo paskelbęs jokio […]

27 birželio, 2025

Praėjus dvejiems metams po tragiškos žūties nuo rusų paleistos raketos, Ukrainos rašytojai Viktorijai Amelinai už jos knygą „Žvilgsnis į moteris, […]

26 birželio, 2025

Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų gyventojai galės dvejus metus laisvai trauktis iš kaupimo antroje pensijų pakopoje. Už Vyriausybės pensijų […]

Nuotr. Sommart Sombutwanitkul, Shutterstock
26 birželio, 2025

Būsto draudimas – viena svarbiausių investicijų į savo ir šeimos saugumą. Tačiau standartinė draudimo apsauga ne visuomet atspindi visus tikruosius […]

Kaip investicinis gyvybės draudimas gali papildyti jūsų investicinį portfelį / freepik.com nuotr.
26 birželio, 2025

Investicinis gyvybės draudimas (IGD) yra unikali paslauga, kuri apjungia gyvybės draudimą ir investavimą. Tokia draudimo paslauga gali būti naudinga ne […]

NATO sąjungininkės įsipareigojo iki 2035 m. kasmet skirti gynybai po 5 proc. BVP / EPA-ELTA nuotr.
26 birželio, 2025

NATO lyderiai trečiadienį įsipareigojo iki 2035 m. gynybai skirti penkis procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), tai laikoma gyvybiškai svarbiu tikslu […]

Regionų naujienos