Vyriausiajai Šiaulių rajono gyventojai – 105-eri
Gražų žiemos rytą gausus sveikintojų būrys skubėjo i Šiaulių rajono Verbūnų kaimą Kužių seniūnijoje pasveikinti pačią vyriausią Šiaulių rajono gyventoją Elzbietą Adomaitienę. Ji sulaukė 105 metų jubiliejaus. Pasveikinti atvyko Šiaulių rajono savivaldybės ir Kužių seniūnijos vadovai, bendruomenės nariai. Senolė susigraudino sulaukusi tiek daug svečių.
Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras pasveikino jubiliatę, perjuosė tautine juosta, padėkojo jai už gražų gyvenimą, Šiaulių rajonui atiduotus metus. Mero padėjėja Aušrinė Dubauskienė įteikė mero sveikinimą, kuriame linkima puikios sveikatos, geros nuotaikos ir kad kasdien lydėtų džiaugsmas, artimųjų meilė ir nuoširdi visapusė pagarba, įteikė gėlių. Savivaldybės administracijos Socialinės apsaugos skyriaus vedėja Irena Simanauskienė taip pat pasveikino senolę ir įteikė šakotį.
Senolė labai mėgsta dainuoti, moka daug dainų. Kartu su Verbūnų bendruomenės narėmis užtraukė lietuvių liaudies dainą.
Kužių seniūnijos seniūnė Jolanda Rudavičienė, jos pavaduotoja Regina Slabienė ir socialinė darbuotoja Jurgita Jakubėnaitė pasveikino jubiliatę ir pasidžiaugė, kad vyriausia Šiaulių rajono gyventoja gyvena jų seniūnijoje.
Elzbieta Adomaitienė gimė Šaukėnuose ir tik vėliau persikraustė gyventi į Verbūnų kaimą. Su būsimu vyru Juozapu susipažino gyvendami kaiminystėje, augino 6 vaikus: 3 sūnus ir 3 dukras. Sūnų jau nebėra gyvų, liko tik dukros, pas vieną iš jų, Nijolę, senolė ir gyvena dabar. Vyras dirbo kalviu, o Elzbieta, kaip pasakojo kita dukra Danguolė: „Su vaikais, po daržus, yra dirbusi pas kitus žmones gaspadine.“
Paklausta, ką labiausiai mėgdavo valgyti, kad taip ilgai gyvena, senolė atsakė, kad viską kas paprasta: bulvienę, barščius, tušinius, sėmenis su bulvėmis.
„Ji labai nuoširdi, gera, maloni, visus myli. Senolės pagrindiniai žodžiai – labai ačiū. Elzbieta mėgsta sakyti, kad reikia daug šypsotis, būti geros nuotaikos ir visada būsit jauni ir gražūs“ – kalbėjo Verbūnų Kultūros centro direktorė Ona Baranauskienė.
Visos trys dukros nuoširdžiai rūpinasi savo mama ir anot senolės: „Jei dar turėsiu tokias geras dukras, gyvensiu dar ilgiau.“
