Vyriausybėje aptarti Lietuvos žydų paveldo ir istorinių vietų išsaugojimo klausimai
Vakar Vyriausybėje įvyko komisijos, nagrinėjančios su Lietuvos žydų kultūra ir istorija susijusius klausimus, antrasis posėdis. Jo metu diskutuota apie Lietuvos žydų paveldo, žydų kapinių ir masinių žudynių vietų apsaugą ir išsaugojimą, Panerių memorialo kompleksinį sutvarkymą, nuosavybės teisių į prarastą turtą atkūrimą ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės įsitraukimą į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventimą.
„Lietuva didžiuojasi savo turtinga istorija ir tautinio kultūros paveldo gausa. Tai ir sinagogos, bendruomenių patalpos, įvairūs dokumentai bei kitas paveldas. Galiu tvirtai pasakyti, kad mums labai svarbu sutvarkyti esamas žydų paveldo vietas ir pritaikyti jas visuomenės reikmėms“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, komisijos pirmininkas Rimantas Vaitkus.
Kalbėdamas apie Lietuvos žydų paveldo išsaugojimą, vicekancleris pabrėžė bendradarbiavimo tarp Vyriausybės, savivaldybių, Lietuvos žydų ir vietos bendruomenių svarbą.
Komisija dar kartą paragino Lietuvos savivaldybes, vadovaujantis įstatymais, iki 2017 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti visus žydų kapinių ir Holokausto vietų žemės sklypus. Lietuvoje yra 203 senosios žydų kapinės ir 207 Holokausto vietos. Šiuo metu vis dar vyksta kapinių ir Holokausto vietų žemės sklypų registravimas Nekilnojamojo turto registre.
Posėdyje nuspręsta, suderinus su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, patvirtinti žydų kapinių ir Holokausto vietų tvarkymo gaires, kurios padėtų savivaldybėms minimas vietas tinkamai sutvarkyti ir įamžinti. Taip pat sutarta pagal Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės sudarytą planą, saugoti, sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės (kultūros ir edukacijos) reikmėms žydų kultūros paveldo objektus.
Komisijai taip pat buvo pristatytas Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo planas. Tikimasi, kad memorialas bus atnaujintas iki 2018 m., kuomet Lietuva švęs valstybės atkūrimo šimtmetį. Taip pat nutarta sudaryti tarptautinę darbo grupę Panerių memorialo muziejinei koncepcijai parengti.
Posėdžio dalyviams pristatydamas pasirengimą švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas R. Vaitkus pakvietė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę aktyviai įsitraukti į šios istorinės datos minėjimo veiklas.
„Valstybės atkūrimo šimtmetis – tai Lietuvos žydų bendruomenės šventė. Džiaugiamės, kad turime Tėvynę, kurią galime mylėti“, – teigė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Ji patikino, kad Lietuvos žydai aktyviai dalyvaus valstybės atkūrimo šimtmečio šventime: planuojama surengti V-ąjį Pasaulio litvakų kongresą, išleisti kalendorių, deramai įamžinti Lietuvos žydų kultūrą ir istoriją Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kur gyveno, dirbo ir kūrė mūsų valstybę garsinę žydai.
