Vyriausybės sprendimas dalį bešeimininkių miškų perduoti Miškų urėdijai sukėlė pasipiktinimo audrą: siaubingai liūdnos žinios

Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą Valstybinių miškų urėdijai pavesti 19 825 ha laisvos valstybinės žemės fonde esančio miško ploto, kad ji po ilgos pertraukos vėl pradėtų vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą, praneša Aplinkos ministerija. Toks sprendimas sulaukė gamtininkų kritikos. Anot jų, negalima tiesiog leisti iškirsti tai, kas per 30 metų buvo išsaugota.

Sprendimu piktinasi ne tik gamtosaugininkai, bet ir visuomenė. Po apie pokytį pranešančiu Aplinkos ministerijos įrašu socialiniame tinkle – lavinos priešiškų komentarų.

„Gamtai ir miškams siaubingai liūdnos žinios… Nors ir bandote pateikti kaip teigiamą naujieną…“, „Vargšai miškai, pradžioje buvo apleisti, o dabar bus „patvarkyti“, svarbiausia, tikėtina, kad biokuro padaugės“,„Aplinkos ministerija, su jumis viskas gerai?“, „Pievas visas išsiarėm. Dabar miškus dovanojam ne gamtos ir aplinkos apsaugos, o miškų kirtimo „specialistams“, „Tai yra labai liūdna žinia… Ūrėdija yra pelno siekianti organizacija“, – tokiais ir panašiais komentarais dalijamasi feisbuke.

Gamtininkas: negalima tiesiog leisti iškirsti, kas per 30 metų buvo išsaugota 

Savo ruožtu gamtininkas, „Labanoro vilku“ vadinamas Andrejus Gaidamavičius sako, kad sprendimas šiuos miškus ne privatizuoti, o suteikti valstybinės reikšmės statusą ir patikėjimo teise juos perduoti Valstybinių miškų urėdijai iš esmės yra geras. Vis dėlto, anot jo, reikia atsiminti, kad urėdija yra pirmiausia pelno siekianti įmonė, todėl būtina sudėti gamtosaugos saugiklius.

„30 metų nevykdyta ūkinė veikla yra praktiškai rezervatinis režimas, dėl kurio šiuose miškuose galėjo susiformuoti daug ES svarbos miško buveinių, atsirasti kitų gamtinių vertybių – saugomų augalų rūšių, plėšriųjų paukščių lizdų ir kt. Prieš pradedant miško naudojimą, visa tai reikia inventorizuoti“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sakė jis.

Anot specialisto, vadinamasis „miško tvarkymas“ yra ne kas kita kaip medžių įvairovės skurdinimas, teikiant prioritetą pramonei reikalingiems medžiams ir šalinant vadinamuosius „menkaverčius medžius“ – baltalksnius, blindes, drebules. 

A. Gaidamavičius pabrėžia ir tai, kad gamtiniu požiūriu nėra menkaverčių medžių, o, pavyzdžiui, seni drebulynai savo biologinės įvairovės verte prilygsta ąžuolynams. 

„Kad natūralus miškas gyvuotų kaip ekosistema, nereikalingas joks miškininkų įsikišimas. Atvirkščiai, kuo ilgiau nevykdoma ūkinė veikla, tuo miškas kaip ekosistema yra turtingesnis. Kirvis miškui nereikalingas, jis reikalingas tik žmogui, kad jis turėtų iš to miško naudos medienos pavidalu.

„Aš tai teigiu ne tik kaip gamtininkas, bet ir kaip miškininkas, baigęs miškininkystės studijas ir supratęs, kad miškininkystė yra ne miško, o medienos mokslas. Labai dažnai gaunu privačių miško savininkų nusiskundimų, kad juos miškininkai įkalbinėja parduoti savo mišką, nes neva netvarkant jam nutiks kažkas blogo. Tai labai negražus manipuliavimas“, – teigia jis. 

Anot gamtininko, jei žmogui svarbesnė miško gamtinė vertė – kad tas miškas taptų buveinė begalei retų rūšių, tai su juo nieko daryti nereikia.

„Bet jei žmogui svarbesnė medienos vertė, kad miške augtų tik pramoninės medžių rūšys, monokultūros, tai jo valia mišką „sutvarkyti“. Valstybiniuose miškuose turi būti suderinti šie du skirtingi požiūriai. Negalima tiesiog leisti iškirsti, kas per tuos 30 metų buvo išsaugota“, – apibendrina specialistas.

Savo ruožtu aplinkosaugininkė, asociacijos „Gyvo žalio“ koordinatorė Austė Juozapaitytė atkreipia dėmesį, kad nėra padarytas nė vieno iš šių miškų išsamus ekosisteminių paslaugų vertinimas, kas, anot jos, turėtų būti pirmiausia atlikta. 

„Jeigu šie miškai ir yra perduodami Valstybinių miškų urėdijai valdyti, tai pirmas dalykas – ten neturėtų būti vykdomi jokie darbai, o pirmiausia atliekamas ekosisteminių paslaugų vertinimas ir tuomet svarstoma, kokioms grupėms tuos miškus priskirti pagal jų teikiamą naudą ir ekosistemų vertę, – teigia ji ir priduria, – ekosisteminiai vertinimai tikrai nebus atliekami. Iš karto tuose miškuose, kurie daug metų buvo saugūs, bus vystoma ūkinė veikla.“

Aplinkos ministerija: apleistas miškas bus naudojamas ir šildymui

Kaip jau ELTA rašė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad šiuo sprendimu valstybinių miškų plotas didėja 2 proc. 

„20 tūkst. ha arba 200 kvadratinių kilometrų valstybinio miško, kuris buvo bešeimininkis, atitenka urėdijai“, – teigia jis. 

Nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta jau 30 metų, o laisvos valstybinės žemės fonde vis dar esantys nemaži miškų plotai iš esmės netvarkomi, jų būklė nežinoma, miškininkystės veikla nevykdoma. Dėl to jie degraduoja, mažėja jų socialinė ir ekonominė vertė, teigiama ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Pasak Aplinkos ministerijos, dešimtmečiais netvarkytais bešeimininkiais miškais, kurie sudaro 200 kvadratinių kilometrų, nuo šiol rūpinsis Valstybinių miškų urėdija. Jie kaip ir kiti urėdijos valdomi miškai bus prižiūrimi pagal aukštus miškininkystės ir gamtosaugos standartus, kuriuos patvirtina urėdijos turimas tarptautinis FSC miškų priežiūros sertifikatas.

Perduotuose miškuose bus daroma inventorizacija, suplanuotos reikiamo medyno priežiūros, ugdymo ir naudojimo veiklos. Kadangi juose yra nemažai senų baltaksnynų, jie palaipsniui bus naudojami ir atkuriami kitomis, vertingesnėmis medžių rūšimis, nurodoma pranešime.

„Jau kitą šildymo sezoną galėsime nemažai apleisto miško panaudoti šildymui“, – Vyriausybės posėdyje pabrėžė aplinkos ministras.

Šiuose miškuose itin daug medienos biokuro potencialo, kuris labai reikalingas ir galėtų būti panaudojamas centralizuotam šilumos tiekimui, skelbiama ministerijos pranešime.