Zanavykų sostinė Šakiai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2022
Šią savaitę Lietuvių kalbos dienas pradėjo Šakių rajono savivaldybė – šių metų Lietuvių kalbos dienų sostinė. Lituanistikos sklaidai Lietuvoje ir užsienyje skirto projekto, kurį remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pagrindinio organizatoriaus vaidmenį šakiškiai perėmė iš Ukmergės, pernai metų Kalbos dienų sostinės. Vasario 21 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis pasirašė bendradarbiavimo vykdant projektą sutartį. Tos pačios dienos vakarą Šakių kultūros centre įvyko iškilmės „Kalba – žmogaus kultūros esmė“. Jų metu skambėjo pranešimai apie LDK raštiją kaip Europos kultūros fenomeną ir Pranciškaus Skorinos veiklą kultūriniame, istoriniame kontekste, kalbą kaip žmogaus bendrosios kultūros reiškinį. Juos skaitė kviestiniai svečiai: prof. habil. dr. Sergejus Temčinas ir VLKK pirmininkas A. Antanaitis. Renginyje iškilmingai įteikta vardinė Jono Augustaičio statulėlė „Raidė A“, kuri kasmet teikiama vienam iš kalbai nusipelniusių kraštiečių Gimtosios kalbos dieną. Prieš ją įteikdama Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė priminė iškilaus krašto pedagogo J. Augustaičio veiklą, jo kalbos vertingumo nuojautą ir viso gyvenimo pasišventimą. Šiemet statulėlė už išskirtinę pagarbą ir atsidavimą kalbai, įkvepiantį darbštumą ir išmonę, ilgametį profesionalų triūsą įteikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų vyriausiajai specialistei (kalbos tvarkytojai) Rimutei Grušienei.
Sveikindamas kraštiečius ir svečius Šakių rajono meras E. Pilypaitis teigė, kad zanavykams, šio krašto žmonėms norminė lietuvių kalba yra tarsi su motinos pienu sugerta. „Bet kartais irgi galime nuslysti paviršiumi ir primiršti tai, prie ko kantriai mus vedė Jonas Jablonskis“, – pripažino savivaldybės vadovas. Jis pabrėžė, kad kalba turi turinį ir formą, todėl gražindami turinį turime nepamiršti puoselėti ir formos. O forma, anot mero, tai yra gramatika, sintaksė ir visa, kas suguldyta į kitus dalykus. „Deimantas gali būti ir paprasta anglis, jei jo briaunos nušlifuotos iki šviesą į visą spektrą laužiančių briaunų“, – kalbos vertingumą meras sulygino su deimanto. E. Pilypaitis pasidžiaugė savivaldybės įstaiga – viešąja biblioteka, kurios parengtas projektas pelnytai laimėjo ir Zanavykijos sostinė nors trumpam tampa ir Lietuvių kalbos dienų sostine. Savivaldybės vadovas priminė, kad Kalbos dienos bus vainikuotos gegužės pabaigoje 50-ąja Kalbos diena. Tai rodo visos plejados šakiečių kultūros darbuotojų didelį įdirbį. Be to, šiemet Kalbos dienos minimos ir Seimo paskelbtų Sūduvos metų kontekste.
VLKK pirmininkas A. Antanaitis priminė, kad tūkstantmečiais mūsų protėviai gyveno su kalba. „Kalba mus kuria. Kalba mes apsakome ir aprašome pasaulį. Ir apsakome taip, kaip jį suprantame. Netgi indoeuropiečių kalbose kai kurie žodžiai įvardija visai skirtingus dalykus. Jis pateikė žodžio „dievas“ reikšmes keliose kalbose, teigdamas, kad tai ir iliustruoja skirtingą tautų psichologiją. „Prasmė kiekvieną dieną būti kalboje, būti su kalba, švęsti kalbą, iškelti ir didžiuotis kalba yra gili ir amžina. Su kita kalba mes kiti žmonės“, – sakė Kalbos komisijos vadovas. Jis pasidžiaugė, kad Šakiai, kur gimė mūsų bendrinė kalba, tampa Kalbos dienų sostine. Vėliau savo pranešime A. Antanaitis akcentavo kalbos ir psichologijos ryšį. Jis pasiūlė žiūrovams namuose atlikti kelis su kalbėjimu susijusius pratimus, kurie patvirtintų didžiulį kalbos poveikį mūsų emocijoms.
Atsiimdama apdovanojimą statulėlės „Raidė A“ laureatė R. Grušienė nuogąstavo, kad kalbos tvarkytojas vis dar visuomenėje priimamas kaip nelabai malonus žmogus: kad tik kokią klaidą surasti, įspėti, pabarti. „Kabinėjasi šie prievaizdai prie iškabų, reklamų, randa barbarizmą ar anglišką žodį kokį. Nelabai nori įstaigos, organizacijos, kad ateitume patikrinti dokumentų kalbos“, – pripažino ji. Sakė, kad ir pačiai darbo pradžioje taip buvo, bet dabar mano, kad visada galima pralaužti ledus ir rasti bendrą kalbą. „Kaip bendrausi su žmogumi, iš kokių raidžių dėliosi žodžius, sakinius, kokios bus mintys, tokio atsako sulauksi ir iš aplinkinių“, – teigė R. Grušienė. Jau 15 metų šį darbą Šakiuose dirbanti kalbininkė dėkojo kolegoms, vadovams už toleranciją, pagarbą žodžiui ir pastabumą – juk kartais tenka ištaisyti ir jos pačios paliktas klaidas. „Negriauti, nešaukti, nepliaukšti, krutėti, judėti ir arti, akėti, ir sėti, ir laukti, budėti, stebėti, regėti, tikėti, kantrumo turėti, kentėti, tylėti, mylėti – kokie gražūs mūsų lietuviški žodžiai. Mylėkime juos ir lai mūsų kalba kuo rečiau verkia“, – linkėjo apdovanotoji Šakių r. savivaldybės kalbos tvarkytoja.
Nuotaikingą šventinį renginį vedė televizijos laidų vedėjas Rolandas Vilkončius, muzikos garsais džiugino Artūras Chalikovas (gitara, vokalas) ir Tomas Botyrius (saksofonas). Šakiečiai čia išvydo ir dar vieno projekto rezultatą – besikalbančių Vinco Kudirkos ir Jono Jablonskio hologramas, atgimusias 3D formatu iš istorinių nuotraukų. Tikėtina, kad ši edukacinė priemonė turės pasisekimą tarp visos šalies kultūros ir švietimo įstaigų.
Iki gegužės pabaigos besitęsiančiuose Lietuvių kalbos dienų renginiuose šakiečiai pažada dalintis šiuo visiems sudėtingu laikotarpiu būtinais „vitaminais“. Kaip pasakoja projekto vadovė bibliotekos direktorė K. Lebedžinskienė, jų vitaminai ypatingi, inovatyvūs ir puikiai veikiantys. Zanavykiškam žodžiui populiarinti bus skirti nuotoliniai senųjų zanavykiškų tekstų skaitymai „Vitaminas S(kaitymas)“, kalbos paslaptis teks išnarplioti vartojant vitaminą „K(albą)“ – virtualias viktorinas“. Projekto objektas – kalba, žodis, raidė. Kaip projekto veiklas vienijantį simbolį autoriai pasirinko mažiausią iš kalbos elementų – raidę. Raidės motyvas pasikartos visame renginių cikle, kuris tęsis iki gegužės pabaigos.
Pasitelkdami pasakotoją (storytelling) šakiečiai bendradarbiaus su Škotijos lietuvių bendruomene ir tokiu būdu stengsis lietuvių kalbą populiarinti užsienyje. Dar viena nauja idėja – gyvoji biblioteka „Skolinkis gyvąją knygą“. Tai intelektualūs susitikimai su iš Šakių krašto kilusiais žymiais žmonėmis: poetais, režisieriais, aktoriais, muzikantais. Juos vienija bendras vardiklis – kalba. Žinoma, kalba plačiąja prasme – poezijos, scenos, muzikos kalba, ir kt.
Tradicinėse Valstybinės lietuvių kalbos komisijos inicijuojamose Lietuvių kalbos dienose tradiciškai dalyvauja ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės, ambasados. Šiemet jos rengiamos jau septintą kartą.
