Žemės ūkio ministerija pasiruošusi dirbti kartu su žvejais
Žuvininkystė Lietuvoje – senas tradicijas turinti veikla. Išsaugoti ir plėsti žuvininkystės sektorių uždavinys yra ne iš lengvųjų, nes šis sektorius visada buvo sudėtinga sritis, reikalaujanti didelio dėmesio. Antradienį žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė visą dieną praleido Klaipėdoje ir Šventojoje – lankėsi ne tik UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione“, apžiūrėjo Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratoriją Kopgalyje, Šventosios uosto teritoriją, įvertino esamą situaciją ir perspektyvas bei susitiko su žvejais aptarti jiems rūpimų klausimų.
Pirmiausiai ministrė ir kartu su ja į Klaipėdą atvykę žuvininkystės institucijų specialistai apžiūrėjo uoste įsikūrusio Žuvininkystės produktų aukciono patalpas, kuriose sumontuota moderni žuvų perdirbimo, filetavimo, šaldymo, pakavimo, fasavimo, saugojimo įranga. Žvejų iš Baltijos atgabentos žuvys čia rūšiuojamos ir perdirbamos – pagal užsakovų skonį ir pageidavimus žuvys filetuojamos, glazūruojamos, iš to kas lieka nuo file gaminamas aukščiausios rūšies žuvų faršas. Patalpas aprodęs, atliktus darbus pristatęs ir ateities planais pasidalijęs l. e. p. direktorius Artūras Sabaliauskas neslėpė – jiems išgyventi šiuo metu nėra lengva, nes naują veiklą pradėjusiai įmonei reikia laiko pelnyti potencialių klientų pasitikėjimą. Kartu su specialistais iš Vilniaus buvo aptartos įvairios aukciono veiklos efektyvinimo galimybės.
Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija Kopgalyje – vienintelė Pietryčių Baltijos šalyse moderni eksperimentinė laboratorija, atvira mokslininkams, studentams, verslui. Aplankiusi laboratoriją, ministrė susipažino su jos veikla, planais ir perspektyvomis, pamatė ypatinguosius mezokosmus, srovės kanalą, molekulinės biologijos ir ichtiologijos laboratorijose stebėjo atliekamus tyrimus, apžiūrėjo žuvims veisti skirtas sistemas, eksperimentinėse uždarosiose vandens apytakos sistemose augančias žuvis, jūrinio ir gėlo vandens tiekimo, paruošimo, filtravimo, valymo bei kitas efektyviam laboratorijos darbui užtikrinti reikalingas sistemas. „Jau šiuo metu aktyviai tariamasi dėl bendradarbiavimo galimybių ir bendrų projektų su vokiečiais, latviais, baltarusiais ir kitų šalių atsakingų institucijų atstovais“, – papasakojo Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM, kuriai priklauso ši laboratorija, direktorė Indrė Šidlauskienė.
Ar taps Šventoji žvejų rojumi? Šis klausimas jau ne vienerius metus neramina priekrantės žvejus, norinčius atgaivinti Šventosios valstybinį jūrų uostą, tačiau tam trukdo nemažai biurokratinių kliūčių. Svarbiausias klausimas – kas turėtų rūpintis visais uosto statybos reikalais. Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos mokslų akademijos darbo grupės nuomone, atsižvelgiant į įvairiapusę Šventosios valstybinio jūrų uosto paskirtį, jį administruoti turėtų Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija – savarankiškai veikianti valstybės įmonė (šiuo metu minėtos direkcijos funkcijas pavesta vykdyti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai), kuri ir rūpintųsi visos reikalingos infrastruktūros atkūrimu, pasinaudojant atskirų ES fondų parama.
„Dėl ateities perspektyvų, pripažįstant Šventosios valstybinį jūrų uostą strateginiu valstybės objektu bei finansavimo šaltinių, reikia kreiptis į Vyriausybės strateginį komitetą“, – susitikime su priekrantės žvejais kalbėjo žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė. Pasak Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininko Mindaugo Rimeikio, jau pernai buvo parengti ir patvirtinti visi reikalingi techniniai projektai, išduotas leidimas uosto statybai. Pagal techninį projektą uoste galėtų bazuotis net 537 laivai, į šį uostą žvalgosi ir latviai. „Kaip matome, nueita pakankamai toli, dabar svarbiausia, kad Vyriausybė Šventosios uostą pripažintų valstybinės reikšmės objektu. Visos suinteresuotos šalies ministerijos turi susivienyti ir kartu investuoti“, – pabrėžė ministrė. Pasak jos, Žemės ūkio ministerija yra pasiruošusi prisidėti savo valdomų ES fondų lėšomis uosto rekonstrukcijai.
Susitikime su žvejais aptartos ir kompensacijos dėl ruonių daromos žalos, žvejybos kvotų skyrimas aukciono būdu, invazinių rūšių žuvų naikinimas, žvejybos kvotų skirstymo pakeitimai vidaus vandenyse ir kiti aktualūs klausimai.
