Žmogaus ryšio su miestu paieškos ir sprendimai, kaip sukurti miestą, iš kurio nesinorėtų pabėgti

politikaPo dviejų metų pertraukos į gyvą formatą grįžusioje didžiausioje Lietuvos statybų parodoje RESTA įvyko žurnalo „STRUCTUM“ organizuota konferencija „Žmogus miestui ar miestas žmogui? Kūrybiniai miesto ištekliai“.

Renginio metu pranešimus skaitė architektūros ir urbanistikos profesionalai iš Lietuvos ir užsienio. Buvo demonstruojami progresyvių Lietuvos miestų pavyzdžiai, tokie kaip Tauragė ar Anykščiai.

Po konferencijos pranešimų įvyko diskusija su pranešėjais ir auditorija, kurios metu buvo diskutuojama, kaip sukurti technologiškai inovatyvius žmogui ir gamtai pritaikytus miestus, kurie ne tik nenaikintų, bet ir tausotų bei prisidėtų prie mūsų planetos vystymosi.

Urbanistų studijos PUPA partnerė, urbanistė Justina Muliuolytė pristatė, kaip galima kurti svetingus ir saugius miestus. Ji auditoriją supažindino su studijos PUPA įvykdytais ir vykdomais projektais Lietuvos bei užsienio miestuose ir palietė miestų darnaus judumo temą.

„Mūsų projektus sieja jų dydis – jie gana dideli. Tai didelės teritorijos, kuriose gyvena daug žmonių, yra įsikūrę įvairūs verslai, bendruomenės. Dėl to, kad mūsų projektai liečia įvairias interesų grupes, skiriame nemažai dėmesio diskusijoms su visuomene.

Kalbant apie darnų judėjimą, visi žinome, kad visi nori, jog mieste būtų daugiau gatvių pėstiesiems. Tačiau, kai atsiranda nauja jiems skirta gatvė, dažnai iš karto kyla konfliktas, nes gali pasitaikyti nepatogumų, galbūt ne visi gyventojai būna išgirsti, taigi tokie pokyčiai būna sunkiai priimami bendruomenės.

Šiai problemai spręsti mes pasiūlėme naudoti įrankį – interaktyvią platformą „Kiwi“, kuri suteikia galimybę bendruomenėms savarankiškai valdyti eismą jų gatvėje.‎‎ „Kiwi“ platformą du mėnesius bandėme vienoje Užupio gatvelėje. Ji leido patiems gyventojams spręsti dėl eismo judėjimo jų gatvėje. Kiti miesto gyventojai tokias gatveles naudoja trumpindami kelią, nors jos dažniausiai nėra pritaikytos dideliam automobilių srautui.

Patys gyventojai su mobiliąja programėle sprendė, kada gatvelę atidaryti automobiliams, o kada uždaryti. Specialus ženklas atpažindavo automobilius, kur yra lankytojai, o kur gyventojai. Rezultatas buvo toks, kad ženkliai sumažėjo gatvėje triukšmas ir tarša, tačiau šie rodikliai padidėjo prie ženklo, kadangi dalis automobilių ten turėjo apsisukti“, – pasakojo J. Muliuolytė.

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto docentė, Laimikis.lt kuratorė, miesto antropologė Dr. Jekaterina Lavrinec savo pranešimo metu kvietė stebėti kasdienes mūsų pačių interakcijas miesto plotmėje, kuriose, anot mokslininkės, galima pamatyti daug dalykų, vertų puoselėjimo.

„Kviečiu atkreipti dėmesį į tai, kad patys gyventojai kuria savo miestus ir jų galios yra ganėtinai didelės. Savo kasdiene veikla prisidedame prie miesto kūrimo ir kūrybinis potencialas slypi būtent miegamuosiuose rajonuose.

Mąstydami apie miestus, neretai žmonės remiasi mitais. Pavyzdžiui, kad miegamuosiuose rajonuose nieko nevyksta. Tačiau, jeigu įsižiūrėtumėte į kasdienį tų rajonų gyvenimą, galite pamatyti, jog ten verda gyvenimas, susidedantis iš daugybės mažų interakcijų. Verta atkreipti dėmesį į socialinius, kultūrinius ir ekologinius rajono gyvenimo matmenis. Tame egzistuoja ir tam tikra optikų įvairovė: jeigu architektui tame rajone nieko nevyksta, tai geografui ar biologui jis gali reikšti labai daug.

Rajonų žaliosios erdvės nuolat teikia ekologines paslaugas, kurios veikia mūsų labui: jos valo ir kondicionuoja orą, absorbuoja kritulius, palaiko bio įvairovę.

Kauno psichologų komanda atliko puikų tyrimą apie tai, kaip rajono žaliosios erdvės ir jų pasiekiamumas ilgalaikėje perspektyvoje veikia gyventojų psichinę ir fizinę sveikatą. Žaliosios erdvės suteikia galimybes vystyti socialinius ryšius ir kultūrines veiklas, taip sukuriant stiprias bendruomenes ir visuomenę. Žmonėms yra itin reikalinga galimybė nueiti į kitą kiemą, palaikyti ryšį su kitais žmonėmis. Pastebima, jog žmonės kuo toliau tuo labiau nori patys spręsti dėl savo gyvenamosios vietos.

Modernioje visuomenėje yra labai ryški perskyra tarp laiko darbui ir laiko poilsiui. Dėl to šiuolaikiniuose miestuose susiduriama su tuo, jog laukiama atostogų tam, kad būtų galima pailsėti nuo miesto. Mūsų miestai turėtų tapti ta aplinka, iš kurios nenorėtumėme pabėgti ir kuri savaime būti tausojanti“, – kalbėjo J. Lavrinec.

Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas savo pranešime pristatė gimto miesto pokyčius, temoje „Tauragė – galbūt ir per maža pakeisti pasaulį, bet pakankamai didelė parodyti pavyzdį“. Jis pasakojo, kaip iš pradžių buvo juokiamasi planų Tauragę paversti žaliu miestu.

„Politiniai oponentai juokėsi ir rodė pirštą pridėję prie smilkinio. Dar 2016 m. apie tvarumą ir darnumą nebuvo taip populiaru kalbėti, tačiau jau 2020 m. tai buvo vienos iš pagrindinių temų politikų lūpose. Tai rodo, kaip greitai keičiasi pasaulis ir kaip yra svarbu tuos pokyčius numatyti anksčiau.

Pagal tą filosofiją šiandien kuriame naują savivaldybės identitetą. Taip gimė mūsų naujas logotipas, atspindintis šį mąstymą. Tenka kovoti su stereotipu, jog tokiame nedideliame mieste kaip Tauragė, nėra prasmės gyventi. Mūsų tikslas yra sunaikinti šį stereotipą, nes kol jis dar gyvas, žmonėms tai tiesiog užkerta kelią ieškoti galimybių“, – sakė D. Kaminskas.

Meras tvirtino, jog jo miestas yra atviras inovacijoms ir pokyčiams. „Turime būti pasiruošę pokyčiams. Kaip geras to pavyzdys yra COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje. Pokyčių reikia be galo daug ir labai greitų, reikia sprendimų ir nusiteikimų. Tauragė yra tokia, kad jeigu reikia sprendimo tai bus pirmas miestas, kuris jį pateiks. Progresyvius sprendimus stengiamės įdiegti kaip įmanoma pirmiau, net jeigu ir yra tam tikros rizikos. Politikai, kurie nesugeba priimti sprendimų arba juos nukelia tolyn, sukuria pačius blogiausius įmanomus sprendimus“, – kalbėjo D. Kaminskas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus patarėja Dr. Vaiva Deveikienė savo pranešime pristatė sostinėje vykdomą „Žaliosios Vilniaus bangos“ idėją, kuri, anot pranešėjos, yra grindžiama esamų medžių apsauga ir jų gausinimu miesto gatvėse bei viešosiose erdvėse.

„Šie pokyčiai yra ir politinė valia, keičianti požiūrį į mieste vykstančius urbanistinius procesus ir vedanti prie realios tvaraus miesto paradigmos. Svarbu tai, kad pagarbos medžiui filosofija suponuoja visų mūsų veiklos etinius principus, sutelkia vieningam gamtos išteklių saugojimui visus miesto tvarkymo ir planavimo padalinius bei organizacijas.

Žaliosios Vilniaus bangos idėja atliepia pasauliniu mastu priimtoms klimato kaitos iššūkių suvaldymo priemonėms, sprendžia žaliosios infrastruktūros plėtojimo uždavinius įtraukiant profesionalus, bendruomenę, įmones ir vystytojus.

Vilniaus savivaldybėje paskelbtos dešimt architektūros taisyklių, naujas Vilniaus gatvių standartas, kiti teisės aktai bei rekomendacijos sukuria prielaidas integraliam ir tvariam miesto tvarkymui, priimant savalaikius ir gerai aptartus aplinką tausojančius sprendimus, išvengiant nesusipratimų galutinėse projektų įgyvendinimo stadijose“, – kalbėjo V. Deveikienė.

Anykščių rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, Anykščių rajono vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė kalbėjo apie pastarųjų metų pokyčius Anykščiuose ir kodėl šis miestas gavo „lėto“ miesto statusą.

„Anykščių kraštas – plačiai žinomas kultūrinio turizmo ir Lėto miesto kurortas Anykščių šilelio prieglobstyje su išskirtine gamta, savita kultūra bei tradicijomis, darbščia ir jaunatviška bendruomene, išvystyta infrastruktūra. Čia gera ir saugu gyventi, dirbti, ilsėtis.

Nuo Anykščių rajono savivaldybės strateginio 2019–2025 m. plėtros plano patvirtinimo pradėtos įgyvendinti priemonės bei vizijos tikslų siekimas. Vienas iš jų ir yra sąmoningas pasirinkimas stabtelėti, nebeskubėti, o apsidairyti vietoje ir puoselėti tai, ką turime geriausio pas save. Lėtumas šiandieniniame pasaulyje tapo kokybės, ramumo, ir mėgavimosi gyvenimu sinonimu. Tokius Anykščius ir turime“, – tvirtino D. Gasiūnienė.

Paskutinis pranešimą konferencijoje pristatė Stokholme dirbantis įmonės AFRY urbanistas ir tinklalaidės „Urbanistica“ kūrėjas Mustafa Sherif. Jis kalbėjo apie išmanių miestų pritaikymą vaikams.

„Apie 70 proc. žmonijos populiacijos 2050 m. gyvens miestuose, o jau dabar skaičiuojama, jog trečdalis žmonių sudaro vaikai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl turėtumėme kreipti daugiau dėmesio į miesto erdvių įgalinimą vaikams. Miestai turi didelę reikšmę vaikų fizinei ir psichinei sveikatos raidai. Mūsų miestai yra puiki platforma sukurti jų brendimo raidai tinkamas sąlygas. Kasryt savęs klausiu, kokią jaunąją kartą noriu matyti. Mąstau apie vaikus, kurie užauga protingi, geros sveikatos, kūrybingi.

Siekdami sužinoti vaikų poreikius miesto aplinkoje, mes juos kviečiame bendrauti su mūsų ekspertais, kartu valgant picas. Tai puikus būdas pritraukti vaikų dėmesį. Iš to gimsta miesto naujadarų brėžiniai ir vizijos. Kaip pavyzdį, galiu pateikti specialios programėlės pritaikymą vaikams. Naudodamiesi ją, vaikai patys gali modeliuoti miestų gatves, pasirinkdami jų norimus objektus. Ši programėlė padeda vaikams išreikšti jų idėjas. Reikia stengtis vis labiau įtraukti vaikus, kviesti juos dalyvauti miestų kūrime“, – teigė M. Sherif.