Žolinės dieną – parapijos 100-metis
KABELIAI. Žolinės dieną čia vyko didelės iškilmės – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo švenčiami Žolinės atlaidai ir paminėtas parapijos 100-mečio jubiliejus. Gėlėmis ir vainikais padabinta ir apkaišyta nedidukė medinė bažnytėlė sunkiai talpino tikinčiuosius. Čia puoselėjama tradicija į titulinius atlaidus gausiai rinktis ne tik parapijos gyventojams, bet ir iš svetur suvažiavusiems jų vaikams bei vaikaičiams.
Liturgijai vadovavo, šv. Mišias už parapiją aukojo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos vicerektorius ir bažnytinio teismo teisėjas kun. Mindaugas Bernotavičius. Šv. Mišiose taip pat meldėsi parapijos klebonas kun. Bronius Krakevičius. Pamokslą vicerektorius skyrė Žolinės – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų – šventei. Dvasininkas sakė, kad Dievo Motinos žodžiai turėtų rasti atgarsį visų krikščionių širdyse. Žmogus turi siekti šventumo, o tai padės pasiekti trys dorybės – tikėjimas, viltis ir meilė.
Šv. Mišių metu ir po jų gražiai skambėjo Varėnos kultūros centro choro „Harmonija“, vadovaujamo Ilonos Zalanskienės, atliekamos giesmės ir lietuviškos dainos.
Kabeliškis prof. Jonas Grigas priminė įdomią Kabelių parapijos istoriją. „Parapija susideda iš dviejų dalių – bažnyčios ir žmonių. Iki 1911 metų Kabeliuose bažnyčios nebuvo, kaimas priklausė Ratnyčios parapijai. Ji atsirado tada, kai carinės Rusijos laikais Vilniaus gubernatorius leido į Kabelius pervežti senąją, 1762 metais statytą Ratnyčios Šv. Baltramiejaus bažnyčią. Archyvuose rašoma, kad tuo rūpinosi kun. P. Bernotas. Išardytą bažnyčią kabeliškiai susivežė arkliais per dieną ir pastatė ją už 3000 carinių rublių nupirktame žemės sklype. Bažnyčia buvo labiau panaši į koplyčią, bet per penkis metus parapijiečių pastangomis buvo išplėsta, kokia yra dabar. Vadinasi, mes meldžiamės 250 metų amžiaus bažnyčioje. Vėliau, beveik po dešimties metų, buvo įkurta ir Kabelių parapija, ir jai tuomet priklausė maždaug du tūkstančiai gyventojų. Nesu labai tikras dėl parapijos įkūrimo intencijų, bet lenkai bažnyčias siekė paversti lietuvių lenkinimo įrankiais. Bet Kabelių parapijos kaimų žmonės visi buvo labai lietuvybės puoselėtojai“. Profesorius prisiminė ir šioje parapijoje besidarbavusius kunigus, kurių ne vienas buvo iškili asmenybė. Pirmasis kunigas Kabeliuose buvo Jurgis Zinkus, vėliau – Bernardas Sužiedėlis, Juozapas Augūnas, Pranciškus Čaglys, Nikodemas Pakalka, Karolis Garuckas ir kiti. „P. Čaglys Kabeliuose paliko ryškų pėdsaką, nes klebonavo per visus okupacijos metus. Jis buvo didelis patriotas – nors kunigai buvo verčiami šv. Mišias aukoti lenkų kalba, bet jis to nesilaikė, šv. Mišias aukodavo lietuviškai. Už tai ne kartą buvo baustas ir kunigas, ir parapijiečiai. Kad šventoriuje nesiklaupė prieš lenkų valdininkus, buvo kalinami ir net kankinti Gardino kalėjime. Lenkų okupacijos metais Kabeliuose įsikūrė Šv. Kazimiero draugija, jos nariai parapijos namuose statė pjeses, mokytojai skaitė paskaitas ir aktyviai propagavo lietuvybę. Kun. P. Čaglys užsakinėjo lietuvišką spaudą, kuri iš Kauno buvo vežama per Latviją ir net Vokietiją. Parapija gyvavo ir Antrojo pasaulinio karo metais, joje ir karo metu, ir pokaryje dirbo daug iškilių kunigų. Labiausiai verta paminėti devyniolika metų čia dirbusį kun. Joną Lauriūną. Jis buvo labai didelis autoritetas, mokė dorovinio ugdymo, skatino lietuvybę, sovietiniais metais vadovavo čia veikusiai slaptai kunigų seminarijai. Joje mokėsi ir dabartinis vyskupas Jonas Boruta“. Kabeliuose dirbę dvasininkai sakydavo, jog šios parapijos žmonės labai dvasingi. Išties, Kabelių parapija nuo seno garsėja pamaldumu, todėl, nors ir nedidelė, gyvuoja iki šiol.
Po iškilmių bažnyčioje smagi dzūkiška popietė vyko šventoriuje. Susirinkusiems parapijiečiams ir svečiams koncertavo Varėnos kultūros centro liaudies muzikos kapela „Papartis“, dainavo Kabelių kaimo folkloro ansamblio dainininkai. Šventės metu svečius karštais patiekalais vaišino Musteikos kaimo gyventojas Egidijus Simutis. Prie gausaus bendruomenės dzūkiškų vaišių stalo netrūko smagių parapijiečių pokalbių ir prisiminimų. Parapijos namuose buvo atidaryta klebono kun. Br. Krakevičiaus fotografijų paroda. Čia surinktas istorines parapijos nuotraukas pristatė kabeliškė Danutė Valentukevičienė, fotografė Vaida Janušytė ir Laura Garbštienė. Buvusios Kabelių mokyklos patalpose atidaryta prof. Rūtos Petrauskaitės surinktos vokiečių ir italų keramikos kolekcijos edukacinė paroda.
Kabelių bendruomenės pirmininkė Lina Kraulaidienė pasidžiaugė, jog šventė ,,Gera kartu“, prie kurios finansavimo prisidėjo Varėnos rajono savivaldybė, sukvietė nemažai parapijiečių ir iš čia kilusių. „Mūsų bendruomenės rengto projekto tikslas ir buvo suburti Kabelių parapijos kaimų bendruomenes, siekti bendruomeniškumo, etninės kultūros tradicijų ugdymo, istorijos vertybių išsaugojimo ir perdavimo jaunajai kartai, tęsti savo krašto bei Kabelių parapijos tradicijas“.
Verta pažymėti, jog Kabelių bažnyčia visai laikais vaidino didelį vaidmenį šiame krašte išlaikant lietuviškumą ir lietuviškus papročius. Tai, jog Kabelių parapijoje gyvena daug ne tik etnokultūros paveldo, bet ir tvirto tikėjimo bei sakralinių tradicijų puoselėtojų, leido išlaikyti parapiją per Lietuvai labai nelengvus šimtą metų.
