ŽTK pirmininkė Z. Žvikienė: smurto prevencija negali prasidėti tik tada, kai žaizdos jau sunkiai pagydomos
Vasario 9 d. surengtame Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) darbo grupės Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemoms analizuoti ir įstatymui tobulinti parengiamajame posėdyje buvo aptartos Vyriausybės patvirtintos programos, sietinos su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimu; nagrinėti savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus, specializuoto pagalbos centro, seniūnijos (ar socialinės paramos institucijos) socialinio darbuotojo veiksmai, užtikrinant asmens, patyrusio smurtą artimoje aplinkoje (įskaitant vaiką), apsaugą bei teikiant jiems pagalbą; pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui teikimo mechanizmas, pagalbos teikimo koordinavimas.
Posėdyje buvo išsakyta nuomonė, kad nėra užtikrinama tinkama vaiko apsauga, nenustatytas nuoseklus kompleksinės pagalbos vaikui suteikimo mechanizmas, skiriasi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemoje veikiančių asmenų požiūris į prievolę informuoti vaiko teisių skyrių apie vaiką, kuriam reikalinga pagalba. Ne visada profesionali pagalba vaikui smurto artimoje aplinkoje atveju galima ne darbo metu.
ŽTK pirmininkė, darbo grupės vadovė Zita Žvikienė konstatavo pavėluotos prevencijos, saugant vaikus nuo smurtinės aplinkos, problemą. „Kada prevencija prasideda – kai vaikas pasirodo jau su akivaizdžiais smurto artimoje aplinkoje požymiais?“, – įvertinusi pristatytą smurto prevencijos situaciją klausė Z. Žvikienė. Politikės nuomone, vaiku privalu domėtis iki jam tiesiogiai ar netiesiogiai patiriant smurtą. Posėdyje dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algimantas Šešelgis taip pat išsakė poziciją, kad prevencijos klausimas turi tapti prioritetu sprendžiant smurto artimoje aplinkoje klausimus.
Posėdyje išreikštas susirūpinimas ir dėl suaugusiųjų, kurie patiria smurtą artimoje aplinkoje. Esant ženklams, kad pilnametis asmuo gali būti smurto artimoje aplinkoje auka, medikui nėra nustatyti aiškūs kriterijai, kaip atpažinti smurto artimoje aplinkoje požymius, nenustatyti ir mechanizmai, kaip ir kokią pagalbą medikas turėtų suteikti, jei identifikuojami smurto artimoje aplinkoje požymiai.
Posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visų grandžių vaiko teisių apsaugos institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Komiteto darbo grupė tęs parengiamuosius darbo grupės posėdžius susitinkant su specializuotos kompleksinės pagalbos centrais, teisėsaugos pareigūnais.
Komitetas yra gavęs Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės pavedimą parlamentinės kontrolės rėmuose įvertinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymą ir pateikti pasiūlymus dėl šio įstatymo tobulinimo. Vykdydamas parlamentinė kontrolę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, komitetas išnagrinėjo 2015 m. gegužės 15 d. Valstybinio audito ataskaitoje „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje organizavimas“ pateiktas išvadas, komiteto organizuotuose renginiuose, konferencijose išsakytus pastebėjimus dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo ir, įvertinęs kylančias problemas įgyvendinant įstatymą, sudarė darbo grupę Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemoms analizuoti ir įstatymui tobulinti.
