7 procentus. Tokią dalį mūsų pirmojo įspūdžio, anot psichologams puikiai žinomo tyrimo, lemia kalbos turinys. Likusius 93 proc. sudaro kūno kalba, laikysena, tonas ir gebėjimas išgirsti pašnekovą. Verslo psichologai ir kalbos specialistai sutinka – bendraujant tiek gyvai, tiek virtualiai be įdirbio į šias savybes savo įvaizdį pasmerksite net nespėję aptarti dalykinių klausimų.

Nepatinka įvaizdžio kultas? Kaltinkite evoliuciją

Profesorius A. Mehrabianas atlikęs tyrimą dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje nustatė: 55 proc. pirmojo įspūdžio tarp dviejų žmonių kuria kūno kalba, 38 proc. balsas ir tonas bei vos 7 proc. – žodžiai. Vėliau šios išvados akademinėje bendruomenėje ne kartą iš naujo aptartos, tačiau išlieka cituojamos iki šiol. Ir ne be reikalo, įsitikinę specialistai.

Verslo psichologė Laura Rimkutė aiškina, jog tai jokiu būdu ne modernaus pasaulio pasekmė: „Greitas įvaizdžio susidarymas yra tiesiogiai susijęs su mūsų biologija. Tūkstančius metų žmogui, išėjusiam iš savo urvo, tekdavo per kelias akimirkas nuspręsti – sutiktasis yra draugas ar priešas. Tie, kurie nemokėjo sprendimų priimti pakankamai greitai arba juos priimdavo neteisingai, paprasčiausiai neišgyveno pakankamai ilgai, kad pratęstų giminę. Todėl nesvarbu, kokio rango žmonės bendrauja, jei pasisveikinimas ir trumpas pašnekesys susitikus nepavyks, pradėjus dalykinį pokalbį susitarti bus daug sunkiau“.

Tuo tarpu „Tildės Biuro“ atstovė Renata Špukienė neabejoja, jog panašūs principai sėkmingai persikėlė ir į internetinę erdvę, kur nematant žmogaus kūno kalbos, jį pasmerkti gali rašymo stilius. O kalbant apie oficialius laiškus ar netgi dokumentus, paprasčiausia gramatinė klaida gali turėti itin nemalonias pasekmes.

„Jei per dieną gaunate kelias dešimtis ar net daugiau elektroninių laiškų, visiškai natūralu, kad informaciją norisi surūšiuoti. Vienas laiškas svarbus, jį išsisaugome, kitą tik permetame akimis, trečio išvis neperskaitome. Ir nors tai darant galbūt atrodo, jog veikiame visiškai racionaliai, didelę įtaką daro ir įvaizdis, kurį susidarome. Jei laiškas nemandagus, stilistiškai netvarkingas ir pilnas klaidų, mes jį natūraliai imame nuvertinti, delsti prieš atsakydami, net kai tai svarbu. Tas pats galioja ne tik laiškams, bet ir prezentacijoms, straipsniams, ataskaitoms ir t.t. – kelios klaidos gali nubraukti ilgus darbus kuriant teisingą įspūdį“, – sako R. Špukienė.

Problemų neištaisysi jų neieškodamas

Jeigu mūsų įvaizdžiui kitų akyse tokią didelę įtaką turi neverbalinė komunikacija, tai kokius elgesio bruožus reiktų laikyti didžiausiomis klaidomis? L. Rimkutė pastebi, kad vieno atsakymo čia nėra, nes skirtingiems žmonėms būdingos skirtingos reakcijos. Vis tik keli patarimai galioja visiems – atėję į susitikimą atrodykite pasitikintys savimi, išsitieskite, pirmi paduokite ranką ir, svarbiausia, nusišypsokite.

„Jaudintis linkusius žmones paprastai išduoda rankos – jos ima žaisti su popieriaus lapu, junginėti tušinuką, moterys pradeda sukti plaukus. Taip pat žmogus gali sukioti akis, muistytis kėdėje. Tai atitraukia nuo kalbos turinio ir blaško pašnekovą. Kitas klaidos tipas – ateiti pernelyg pasitikint savimi: nepalaikyti akių kontakto, neužduoti klausimų, nei išraiška, nei žodžiais nereaguoti į pašnekovą. Internetu bendraujant kūno kalbos lygmens nelieka, bet iškart pastebime, jei pokalbio dalyvis kalba tik apie save arba daro gramatines klaidas“, –  analizuoja „Triple O Consulting“ verslo psichologė.

R. Špukienė išskiria, jog bendraujant raštu sukurti gerą įvaizdį paprasčiau – naudojamą toną prieš siunčiant galima keisti ir redaguoti, o klaidų išvengti padeda specialiai tam skirta programinė įranga.

„Rašydami el. laišką mes neprivalome lyg kalbėdami gyvai iškart pateikti save taip, kaip įsivaizduojame. Laiškus, ypač svarbius, derėtų rašyti pirma laisvu, sau patogiu stiliumi juodraštyje surašant, ko norima pasiekti – į tai su faktine informacija įtraukiant ir draugiško ryšio užmezgimą – o tuomet perkelti į formalesnį laiško toną. Šiuolaikinės kalbos redagavimo programos labai patogios tuo, jog bet kokias atsiradusias klaidas jos ne tik pastebės, bet ir pasiūlys, kaip ištaisyti“, – primena „Tildės Biuro“ atstovė.

Koją kiša elementarios klaidos

Verslo psichologė L. Rimkutė pataria visų pirma paprasčiausiai stebėti save – geras įvaizdis sukuriamas ne mechaniškai kartojant įsimintus nurodymus, bet elgiantis natūraliai. O pastebėjus savo klaidas, su laiku jos turėtų pradėti taisytis savaime.

„Dažnai elgesio klaidos išduoda, kad žmogus nepatogiai jaučiasi. Todėl esminis patarimas to išvengiant – pasirinkite teisingą aprangą, ateikite užtikrinti dėl to, ką norite pasakyti, ir padarykite visus kitus dalykus, kurie padėtų tiesiog geriau jaustis“, – sako specialistė.

Maži patarimai, kaip labai pagelbėti savo įvaizdžiui:

• Palaikykite su pašnekovu akių kontaktą. Užtikrinkite, kad jo klausote palinksėdami;
• Patvirtinkite, kad pašnekovą išgirdote – užuot tiesiog priėmę jo žodžius, pasitvirtinkite: „Jei gerai suprantu, siūlote…“;
• Stovėkite išsitiesę, šiek tiek į priekį atstatyta krūtine (kaip natūralu stovint tiesiai);
• Pastebėkite, jei rankos ar likęs kūnas ima nevalingai veikti ir pasistenkite nurimti;
• Jei kalbate viešai – pradėkite nuo šypsenos , o kai tai įmanoma, dar ir nuo pokšto. Esame genetiškai užkoduoti palankiau priimti besišypsančius žmones ir humorą;
• Nemonopolizuokite pokalbio – išklausykite kitus ir užduokite klausimus;
• Prisiminkite naujų žmonių vardus ir kreipkitės jais.