Istorija sena – 2016 sausį buvo iškilmingai atidaryta Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Kauno RATC mechaninio-biologinio apdorojimo šiukšlių rūšiavimo gamykla, vadinama Kauno MBA. Iš viso Lietuvoje tuo metu buvo skubiai atidaryta 10 tokių rūšiavimo gamyklų. Labai skubėta dėl gręsiančių sankcijų Lietuvai už šiukšlių rūšiavimo plano nevykdymą. Todėl šiai gamyklai pastatyti tebuvo skirta vos 1.5 metų. Šios rūšiavimo gamyklos buvo statomos, nes tuo metu „Tvarkos ir teisingumo“  valdoma Aplinkos minsiterija nesugebėjo inicijuoti tinkamo pirminio rūšiavimo, kurį gyventojai galėtų puikiai vykdyti patys. Na, būkim atviri  – Aplinkos ministerija  miegojo letargo miegu ir ir nesugebėjo inicijuoti tinkamo pirminio rūšiavimo, kurį gyventojai galėtų puikiai vykdyti patys.

Prieš 5 metus Kauno MBA gamyklos atidarymo juostelę kirpo ką tik šviežiai išrinktas Kauno m. meras Visvaldas Matijošaitis. Jo žodžiai atidarymo metu  skambėjo pranašiškai – „Jei išmokysime visuomenę rūšiuoti, gal po kelių metų džiaugsimės šios gamyklos uždarymu“, – ragindamas siekti skandinaviškos tvarkos, sveikino V.Matijošaitis.

Taigi, Kauno miesto pakraštyje buvo atidarytas elementarus komunalinių šiukšlių surinkimo punktas, į kurį pradėjo keliauti viso Kauno regiono šiukšlės iš 5 savivaldybių. Ten iki šiol imituojamas atliekų rūšiavimas (išrūšiuojant vos 1% atliekų), tada kompostuojamos ir kaupiamos deginimui. Visi rankom plojo – 30 milijonų gauta parama iš ES, iš savo kišenės traukt beveik nieko nereikės. Nors projekto tikslas – užtikrinti, kad būtų perdirbama ir kitaip panaudojama ne mažiau kaip 50 proc. visų Kauno regiono teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų. Garsiai deklaruota, kad iki 2020 metų sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos turėtų sudarytų ne daugiau kaip 35 proc.

Deja, ne viskas yra taip sklandu, kaip suplanuota. Penkeri metai imituojama Kauno MBA veikla su  nevaldomos smarvės protrūkiais. Nenutrūksta skundai iš gyventojų, kurių namai nutolę net 3 km nuo gamyklos. Dvokiantis Kauno miesto Dainavos mikrorajonas, Ramučiai, Martinava, Biruliškės, Margava, Palemonas. Įmonėje fiksuoti nuolatiniai įrenginių gedimai, desperatiški bandymai kažką tvarkyti –  probiotikai, naujas kaminas,  ozonavimo idėjos, bet , deja, – papildomos investicijos be jokios naudos: smarvė išliko nevaldoma.

Šiandien visų savivaldybių valdininkai pripažįsta: vieta tokiai veiklai parinkta netinkama, technologija netinkama.  Ir kaip atviravo pirmasis Kauno MBA direktorius Kęstutis Balčiūnas dar 2016 metais – „pirkom katę maiše“… Tai jau tikrai – nes tokio jovalo ir netvarkos bei nekompetencijos dar reikėtų paieškoti…Tik klausimas, kuris iki šiol neramina visus –  kas už tai atsakingas ir kas prisiims kaltę? Kas įkišo katę į maišą, ir kas už tai atsakingas?

• Gal buvusio Kauno mero A.Kupčinsko tuometinė komanda, kuri laimino šią vietą Kaune?
• Gal dabartinio Kauno mero V.Matijošaičio komanda su „Kauno švara“, kurie 5-erius metus nesugebėjo stabdyti šios įmonės veiklos, nors turi lemiamą persvarą dalininkų balsavime?
• Gal Kauno rajono savivaldybės meras V.Makūnas, kuris palaikė įmonės steigimą ir pirmasis privalėjo reaguoti į Kauno rajono gyventojų skundus?
• Gal Nacionalinis visuomenės centras (NVSC), Aplinkos apsaugos agentūra (AAA)  ar Aplinkos apsaugos departamentas  (AAD) , o už jų – tiek Sveikatos ministerija, tiek Aplinkos ministerija, kuriem privalu buvo kontroliuoti šią įmonę?

Neįgalių ir nepakaltinamų per 5 metus atsirado daug. Tikėkimės, kad AAD iniciatyva ir pradėtas prokuratūros tyrimas dėl šios gamyklos padės praskleisti šias uždangas ir nubausti kaltininkus už šią betvarkę. Tik ar smarvės situacija bus išspręsta? O gal Kaunas pratęs „Grigeo Klaipėda“ istoriją su akivaizdžiai nenubaustais teršėjais?

 Penkti metai jau eina į galą. Įmonė taip ir neįvykdė ES duoto įsipareigojimo išrūšiuoti ar kitaip panaudoti bent 50% šiukšlių, visą laiką teršė aplinką, išmetinėjo nedeklaruotus teršalus ir neabejotinai už tai nemokėjo taršos mokesčių.  Šiandien įmonė toliau veikia, surinkinėja šiukšles, smardina orą, bet nesulaukia jokių ryškesnių sankcijų iš kontroliuojančių valdžios institucijų. Europos sąjunga turbūt net neįsivaizduoja, kokiai aferai skyrė pinigus? Kaip sakė buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas: „Man kai kada atrodo, kad mes padarėm įrenginius, kurie maltų orą“

Faktai: 2020 metų rugsėjo mėn. įmonė ir toliau dirba su 2015 metų TIPK leidimu, kuriame deklaruotas tik amoniako išmetimas (~1 ton/per metus) ir kietosios dalelės, o liko nuslėpti merkaptanai, sieros vandenilis, kiti nemetaniniai lakūs organiniai junginiai. Šie teršalai sudaro baisios smarvės protrūkius. Pagal AM įstatymą 2014 m. kovo 6 d. Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ – įmonė grubiai pažeidė TIPK išdavimo taisykles ir teisės dirbti neturėjo nei vienos dienos!

Na, būkim atviri – niekam nerūpėjo daryti daugiau nei priklauso. Tik Ramučių bendruomenės atkaklumas privertė įsigilinti į esmę –  o kodėl gi smarvė sklinda taip toli, o matavimuose vis nieko nerandama? Nes smarvė žadino gyventojus naktimis, vimdė rytais, galvą skaudėjo dienomis. Viskas labai koreliuoja su „Grigeo Klaipėda“ atveju, kur daugiau nei 10 metų žmonės skundėsi ir bandė prisišaukti pagalbos dėl tų pačių kvapų. Ir kol visuomenė į tai neįsikišo – viskas „sėkmingai“ tekėjo Kuršių marių link be pastabų, be papildomų paieškų ar problemų nagrinėjimo…Panašu, kad mūsų valstybėje visuomenė ne tik moka mokesčius kontroliuojančioms institucijoms, bet dar turi tikrinti jų atliekamą darbą ir pirštu parodyti, kur yra pažeidimas, kodėl jis toks atsiranda ir iš kur. Ir dar prašyti, kad būtų baudžiamos tokios neatsakingos įmonės ir stabdoma jų nusikalstama veikla.

Klausimų daug – atsakymų, deja, nėra. Ir eilinį kartą, įsisavinant milijonus, pamirštas pats svarbiausias šioje istorijoje – žmogus. O be reikalo…Juk toks žmogus, atėjęs prie balsavimo dėžės tikrai atsimins tuos, kurie nusispjovė į jo problemas ir manipuliavo jo sveikata visus tuos ilgus metus… Tik šio žaidimo partiją, dar neaišku, kas laimės…

Visuomenė reikalauja nedelsiant naikinti TIPK leidimą Kauno MBA už melagingai pateiktus duomenis apie išmetamus teršalus ir nedelsiant stabdyti įmonės veiklą.

Retorinis klausimas valdžiai: kas svarbiau – 30 milijonų eurų ar žmonių sveikata?

O pabaigai  pacituosime indėnų išmintį –  „Kai bus nukirstas paskutinis medis, paskutinė žuvis sugauta, paskutinė upė – užnuodyta, tik tada mes suprasime, kad pinigai nevalgomi…“ Tad už kiek milijonų bus parduota šiukšlių smarvė Kaune, sužinosime jau netrukus.

Straipsnį paruošė Piliečių teisių gynimo asociacija „Mūsų teisė“