Birželio 1-ąją minime Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Kiekvienas vaikas turi teisę į saugią, aprūpintą, kupiną meilės ir pagarbos vaikystę, į galimybę mokytis, tobulėti, pažinti. Labai gražūs siekiai, kol kas dar toli nuo realybės, tačiau su kiekviena diena artėjame prie šios vizijos išsipildymo.
Dar prieš kelis metus Lietuvoje turėjome pačius blogiausius vaikų skurdo rodiklius ES. Pats auginau du sūnus, dirbdamas atokaus Ignalinos krašto savivaldai, labai tiesiogiai galėjau matyti vaikų, šeimų situaciją, kiek visko reikia, ko trūksta, kas jau prieinama ir kas yra sunkiausia.
Lietuva turi pakankamai gerai vaikams prieinamą ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo sistemą, plėtoja neformalųjį švietimą. Aktyviai plečiasi tėvystės gebėjimų ugdymo paslaugų, taip pat ir asmeninio tobulėjimo, emocinio raštingumo, sąmoningumo ugdymo paslaugų pasiūla. Šios paslaugos labai populiarios. Yra sakoma, kad mūsų – suaugusiųjų – tobulėjimas yra geriausia dovana vaikams.
Tačiau nereta šeima susiduria su mažų pajamų ar net gi skurdo problema. Ir dažnu atveju tokia situacija neturi nieko bendro su alkoholio vartojimu ar kitokiu asocialiu elgesiu šeimose, kaip dar dažnai klaidingai manoma. Tiesiog per paskutinius dešimtmečius Lietuvoje įsigalėjo tokia didelė pajamų nelygybė, kad net ir pačių darbščiausių, inteligentiškų, išsilavinusių šeimų vaikai stokoja ir kokybiškesnio maisto, ir gražesnio drabužio, ir platesnių neformalaus ugdymo galimybių. Tikriausiai sutiksite, kad šią įsisenėjusią problemą išspręsti valstybiniu mastu reikia laiko, nes ji gilėjo dešimtmečius, kol nebuvo iš esmės nieko dėl to daroma.
Šiandien vaikams mes turime GERĄ ŽINIĄ, kurią Lietuvos visuomenė, ypač šeimos, po daugelio pajamų nelygybės didėjimo metų turėtų įvertinti labai teigiamai. Po dabartinės Vyriausybės priimtų esminių sprendimų (kuriuos neretas oponentas vis dar drįsta kritikuoti), mūsų šalis yra Europos lyderė, mažinant vaikų skurdą. Statistikos departamento ir „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje stipriai gerėja santykinio vaikų skurdo situacija, mažėja atotrūkis tarp šeimų pajamų. Ir ne šiaip sau mažėja – mes esame pirmi Europoje (!) pagal vaikų skurdo mažėjimo pagreitį.
Už vykdomą socialinę politiką Lietuva sulaukė rimto Europos Sąjungos institucijų įvertinimo, esame giriami ir laikomi pavyzdžiu kitoms šalims, mažinant vaikų santykinį skurdą. Lietuvoje taikomos priemonės atitinka Europos socialinių teisių ramsčio principus. Kaip mums pavyko?
- Universalūs „vaiko pinigai“;
- Neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas;
- Paslaugų šeimoms paketo plėtojimas;
- Žmonėms palankūs pokyčiai piniginės socialinės paramos sistemoje;
- Parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti regionuose.
Daugybė opių visuomenės problemų yra susiję su vaikystės patirtimis. Taigi rūpinimasis vaiko gerove yra rūpinimasis visuomenės gerove. Neteisinga šiuo rūpesčiu užkrauti vien atskirų žmonių pečius, pagal neoliberalų požiūrį visus iš eilės išvadinant tinginiais, per mažai skaičiusiais knygų. Rūpinimasis visuomenės gerove yra ne vien privatus, bet ir valstybinis klausimas.
Tad linkiu kiekvienam Lietuvos vaikui, kad jis turėtų pačią didžiausią savo tėvų, artimųjų, globėjų meilę bei rūpestį, galimybę būti kūrybiškam ir saugiam, išreikšti save unikaliai. Dar linkiu turėti ir kuo lygesnes kiekvienam vaikui startines sąlygas vystytis, būti materialiai aprūpintam ir gauti socialines, sveikatos, švietimo ir kitas paslaugas, nepriklausomai nuo to, kuriame Lietuvos krašte, kokioje šeimoje, kokioje socialinėje aplinkoje jis gimė. Tuo gali pasirūpinti ir rūpinasi mūsų Valstybė.
Užsk. Nr. BR-11
