2018 m. visoje Europoje vyksta renginiai, akcentuojantys kultūros paveldo įvairovę. Europos Parlamento ir Europos Tarybos paskelbtų Europos kultūros paveldo metų tikslas – paskatinti kuo daugiau žmonių atrasti Europos kultūros paveldą, juo domėtis ir sustiprinti bendrystės jausmą.
Šiais metais Lietuva švenčia valstybingumo atkūrimo 100-metį, todėl renginiai buvo skirti ir šiai progai paminėti. Europos kultūros paveldo metai Lietuvoje ypatingą dėmesį skiria modernizacijos ženklams tarpukario Lietuvoje, ypač modernizmo architektūrai – tuometinės Europos veržlumo ir optimizmo liudininkei.
Šiemet Europos paveldo dienos Biržų rajono savivaldybėje buvo minimos rugsėjo 14-15 dienomis. Jų tema ir pagrindinis renginių leitmotyvas- „Tarpukario Biržai. Modernėjantis kraštas, miestas ir žmonės“. Šia proga Biržų rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Biržų krašto muziejumi „Sėla“, pagal Kultūros paveldo departamento dalinai finansuojamą projektą parengė ir išspausdino 16 puslapių gausiai iliustruotą knygelę „Modernėjantys tarpukario Biržai“ su žemėlapiu apie Biržų mieste esančius lietuviškojo modernizmo architektūros stiliaus pastatus. Leidinio autorius – Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas (paveldosaugai) Dalius Mikelionis.
Rugsėjo mėnesį vyko filmukų konkursas moksleiviams „Tarpukario Lietuvos atspindžiai Tavo aplinkoje“. Mokiniai, bendradarbiaudami su mokytojais ir muziejininkais, kūrė 5–10 min. filmukus apie arčiausiai jų esantį tarpukario Lietuvos palikimą. Šarūnė Blažytė ir Velta Kėželytė, Biržų „Saulės“ gimnazijos 2 c klasės mokinės, filmą pavadino „Pasivaikščiojimas po Biržus“. 2 a klasės gimnazistės Rasa Pipinytė ir Miglė Linkevičiūtė sukūrė filmuką apie Anglininkų pradinę mokyklą. Papilio pagrindinės mokyklos, dešimtokai, panaudodami archyvines nuotraukas, sukūrė brandų filmą apie tarpukario palikimą Papilyje.
Filmukų peržiūroje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Irutė Varzienė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Jocius, kurie aukštai įvertino meninį filmukų lygį, pagyrė moksleivius už entuziazmą, originalias mintis ir pastangas įamžinti paveldą.
Rugsėjo 14 d. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ arsenalo salėje vyko viktorina „Tarpukario Biržai. Miestas ir žmonės“. Joje dalyvavo net 65 moksleiviai (11 komandų) iš Biržų „Saulės“ gimnazijos, „Aušros“, Kaštonų ir Papilio pagrindinių mokyklų. Moksleiviams teko atsakyti į penkias dešimtis klausimų iš Biržų istorijos, išversti į dabartinę lietuvių kalbą senovinius posakius, atspėti iš nuotraukų fragmentų pastatus, arba žiūrint į senas nuotraukas pasakyti, koks tai iki mūsų dienų išlikęs paveldo objektas. Visi viktorinos dalyviai buvo apdovanoti prizais su Biržų simbolika.
Vakare Europos paveldo dienų organizatoriai pakvietė biržiečius į ekskursiją „Modernėjantys tarpukario Biržai“. Trys dešimtys miestelėnų susipažino su tarpukario modernizmo lietuviškuoju architektūros stiliumi, iš naujo „atrado“ ir naujai pažvelgė į šimtus kartų matytus šio stiliaus pastatus. Ekskursijos metu papasakota apie Karolį Reisoną, Mykolą Songailą, Vytautą Žemkalnį-Landsbergį, Feliksą Vizbarą, Povilą Viliūną ir kitus žymiausius Lietuvos architektus, palikusius savo pėdsakus Biržuose.
Rugsėjo 15 d., šeštadienį, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojai pakvietė biržiečius į jau tradicinę kelionę autobusu „Šimtmečio ženklai aplink Biržus“. Pagrindiniai numatyto maršruto punktai: Biržai-Pabiržė-Likėnai-Gulbinai-Gulbinėnai.
Muziejininkė Emilija Raibužytė Kalninienė supažindino kelionės dalyvius su tuometine Lietuva, jos gyvenimu. Beveik 50 ekskursijos dalyvių apžiūrėjo neogotikinę Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčią, pastatytą pagal inžinieriaus Florijono Vyganovskio projektą. Visus užėjusius pasitiko užrašas „Laisva Lietuva 1918–II–16“, 1930 m. pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam ir 1932 m. – vyskupui M. Valančiui. Romualda Butkevičienė Pabiržės bažnyčioje vargonais pagrojo Teodoro Brazio kūrinį „Petro laivas plauks kaip plaukęs“, o prie brolių Budriūnų namelio papasakojo muzikų Budriūnų istoriją.
Keliautojai aplankė Gulbinų geležinkelio stotį (siaurukas Šiauliai–Biržai buvo nutiestas 1921 m.). Prisiminimais apie kelionę siauruku iš Biržų į Gulbinus pasidalino Liuda Prunskienė. Gulbinuose į bendruomenės namus pakvietė, pavaišino ir savo kaimo istoriją papasakojo Gulbinų bendruomenės pirmininkas Vytautas Taura ir jo žmona Valerija Taurienė.
Nedaug biržiečių iki šiol buvo apsilankę dabar Pasvalio rajone esančiame Gulbinėnų dvare. Šis dvaras garsėjo nuo XVIII a. Tai buvo didelis dvaras su puošniais rūmais ir parku. Nuo 1925 m. iki 1941 m. Gulbinėnų dvaro rūmai priklausė generolui Kaziui Ladigai. Jis stengėsi sukurti modernų ūkį, paversti dvarą tikru apylinkės kultūros centru. Kazio Ladigos rūpesčiu Gulbinėnuose buvo įsteigtas pašto skyrius, parduotuvė, kelios kalvės, nutiesti keliai, įsteigti papildomi pradžios mokyklos skyriai. Didžiausios vietinių gyventojų paramos jis nusipelnė savo dvare įkurdamas koplyčią, vėliau paremdamas bažnyčios statybą ir parapijos kūrimą. Šiuo metu Gulbinėnuose yra išlikę 10 pastatų: rūmai, svirnas, padarginė, tvartai, ūkiniai pastatai. Dvarą puošė 16 ha parkas. Tvenkiniai buvo apsodinti akacijomis, šokių aikštelė – liepomis.
Įdomiausia biržiečiams buvo, kad apie šio dvaro istoriją ir jo savininką generolą K. Ladigą papasakojo dvi jo dukros ir anūkas, specialiai dėl susitikimo su biržiečiais atvykę iš Vilniaus: Joana Ladigaitė-Ardžiūnienė ir Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė bei anūkas Linas Ladiga.
Grįždami ekskursijos dalyviai Gerkiškiuose prie paminklo žuvusiems pokario metais uždegė žvakutes, o kelionę baigė apžiūrėdami tarpukario Lietuvoje pastatytos Likėnų sanatorijos pastatus ir parką.
Biržų rajono savivaldybės informacija
