Fotografijų parodos „Pirmasis husarų (gusarų) Lietuvos Didžiojo Etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas 1919-1940″ pristatymas
2019 m. vasario 15 d. Vilijampolėje Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos aktų salėje vyko Istorijos pamoka kitaip: Vasario 16-osios reikšmė bei fotografijų parodos „Pirmasis husarų (gusarų) Lietuvos Didžiojo Etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas 1919-1940“ pristatymas. Renginys buvo skirtas paminėti Lietuvos Valstybės atkūrimo 101-ąsias metines bei Pirmojo husarų (gusarų) Lietuvos Didžiojo Etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko įkūrimo 100-metį.
Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos mokiniai su mokytojais pristatė šventinę Vasario 16-osios programą.
Istorijos pamokoje kitaip apie Lietuvos knygnešius ir partizaninio karo Lietuvoje (1944-1953) reikšmę kalbėjo LŠS Vytauto Didžiojo II-osios rinktinės Kauno 202 kuopos vadas Julius Proškus, kuris mokytojus ir moksleivius pakvietė stoti į Lietuvos šaulių sąjungą.
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko ltn. Antanas Girčys priminė, kad šiandien mokomasis pulkas yra vartai į Lietuvos kariuomenę, kuris garbingai tęsia pirmojo husarų (gusarų) Lietuvos Didžiojo Etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko (1919-1940) tradicijas ir pakvietė mokyklos bendruomenę aplankyti pulką.
Istorinių nuotraukų parodą, remiantis įvairiais šaltiniais, pristatė LŠS Vytauto Didžiojo II-osios rinktinės Kauno 202 kuopos vado pavaduotojas dr. Raimundas Kaminskas primindamas, kad Vilijampolės įkūrimas yra siejamas su Lietuvos Didžioju Etmonu kunigaikščiu Jonušu Radvila (1612-1655).
Renginio apibendrinimo žodį tarė Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos direktorė Dalia Lapėnienė.
Pirmasis Lietuvos raitelių- gusarų (husarų) karinis vienetas – eskadronas – pradėjo kurtis prie Kauno miesto komendantūros, toje vietoje, kur buvo vokiečių arklidės Ukmergės pl. 9 (dabar Savanorių pr.7 pastato kiemas) 1919 m. sausio 6–7 d.
1919 m. gegužės 12 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas išleido įsakymą iš visų raitųjų dalinių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu bus paskirtas Švedų kariuomenės majoras G. E. Goegeris. Nuo 1919 m. liepos 1 d. pulkui ėmė vadovauti karininkas Pranas Jackevičius.
Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 1927-09-25 aktu Nr. 384 1-asis gusarų (husarų) pulkas pavadintas 1-uoju gusarų (husarų) Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Janušo Radvilos pulku.
Prezidento Antano Smetonos 1939-10-07 aktu 1-asis gusarų (husarų) Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Janušo Radvilos pulkas pavadintas 1-uoju husarų kunigaikščio Janušo Radvilos pulku.
1-ojo husarų kunigaikščio Janušo Radvilos pulko vado 1940-07-28 įsakymu Nr. 225 pulkas nuo 1940-07-25 m. pavadintas 1-uoju husarų pulku.
1-ojo husarų pulko vado 1940-10-27 įsakymu Nr. 286 1-asis husarų pilkas nuo 1940-10-27 m. išformuotas.
Pulko vadai: 1920-1929 m. – Povilas Plechavičius; pulkininkas leitenantas J. Bačkus; 1935-1939 m. – pulkininkas Aloyzas Valušis; 1939-1940 m. – pulkininkas Izidorius Kraunaitis; 1940 m. – pulkininkas Kazimieras Gudelis.
Keitėsi ir pulko pavadinimas: 1-asis raitelių pulkas (1919-10-25–1921-07-09), 1-asis kavalerijos pulkas (1921-07-10–1922-03-31), 1-asis gusarų pulkas (1922-04-01–1927-09-24), 1-asis gusarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas (1927-09-25–1939-10-06) 1-asis husarų kunigaikščio Jonušo Radvilos pulkas (1939-10-07–1940-07-24).
1927 m. rugsėjo 25 d. prezidentas A. Smetona įteikė pulkui vėliavą su šūkiu: „Nugalėsime ar mirsim“.
Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai balti, su Gediminos stulpais, kraštai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos (husariškos) su baltu kraštu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
1931 m. pulkas buvo pirmasis Lietuvos tarpukario kariuomenėje, kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjęs naudoti pulko globėjo Jonušo Radvilos monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna.
