4 gegužės, 2024
Kauno IX forto muziejus

Kauno IX forto muziejus kviečia stebėti išskirtinį vaizdo reginį – performansą „Atminti“

Minint Holokausto aukų atminimo dieną (Yom HaShoah) gegužės 5–6 d. Kauno IX forto muziejus kviečia stebėti išskirtinį vaizdo reginį – „Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtojos, šokėjos ir choreografės Erikos Vizbaraitės ir videomenininko Mariaus Paplausko sukurtą performansą „Atminti“. Tokiu meniniu sprendimu siekiama pagerbti ir šviesiai prisiminti tuos, kurių netekome.

Nauji sprendimai

„Nuo praeities negalime pabėgti, kad ir kokia skaudi ji būtų, kad ir kaip nenorėtume visko prisiminti ar trokštume pamiršti. Neišgyventa patirtis nepadeda eiti į priekį, kurti ateities, uždaro mus sąmonės tuneliuose, kas ir atsispindi žvelgiant į Erikos Vizbaraitės pasirodymą“, – sako Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis.

Anot jo, kiekvieną kūrybinį, ne tik meninį, projektą galime pavadinti sėkmingu, jeigu jį pamačius norisi analizuoti, vertinti, surasti, kas dar autoriaus buvo paslėpta, ko iš pirmo žvilgsnio gal ir nepavyko pamatyti, diskutuoti apie tai su kitais.

„Lygiai taip pat ir su traumine istorine patirtimi. Reikia kalbėti, nes tik kalbėjimas gali vesti prie išgijimo“, – neabejoja pašnekovas.

Jo tvirtinimu, performansas įvairiose muziejaus erdvėse buvo nufilmuotas iš anksto, o su nauju įkvėpimu, minint tragiškus įvykius, jis dar kartą atgims gegužės pradžioje.

„Gal anksčiau buvo įprasčiau, kad muziejus apie praeitį kalba statinėmis išraiškos priemonėmis: fizine infrastruktūra, ekspozicijomis, parodomis ir kaip įmanoma didesniu glaustos informacijos kiekiu, pateiktu jose. Tačiau laikai pasikeitė, teisingiau – pasikeitė žmonės, kurie pakeitė laikus. Atitinkamai ir muziejai tapo dinamiškomis esamojo laiko iššūkius bei poreikius atliepiančiomis institucijomis. Nebepakanka vien statiškų formų, reikia gyvo kalbėjimo, gyvo praeities įvykių perteikimo. Ir būtent meninių priemonių pasitelkimas leido atrasti naujas kalbėjimo formas tiek mūsų lankytojams, tiek mums patiems, muziejaus darbuotojams“, – sako M. Pečiulis.

 

Šiurpsta oda

Pašnekovo nuomone, šiandien, nutolus daugiau nei 80 metų nuo tragiško Holokausto proceso, yra iracionalu bandyti nustatyti, kuris konkretus įvykis iš siaubingos virtinės buvo svarbus ar svarbiausias.

„Tai nėra mūsų tikslas. Svarbus yra pats kalbėjimas apie kiekvieną iš jų. Svarbu yra ištraukti iš užmaršties kaip galima daugiau įvykių, nes už kiekvieno jų slypi žmonės. Pats svarbiausias dalykas, kurio netekome per Holokaustą, buvo žmonės. Todėl Kauno IX forto muziejuje kurdami istorinę atmintį pristatančius projektus pirmiausia siekiame išsaugoti prisiminimą apie pačius žmones“, – kalba M. Pečiulis.

Praėjusios vasaros pabaigoje „Sulaukus kvietimo surengti gyvą performansą, kilo mintis sukurti vaizdo projektą, skirtą Holokausto aukoms atminti ir padovanoti jį muziejui, – pasakoja E. Vizbaraitė. – Kartu su videomenininku Marium Paplausku, pirmiausia, iš arčiau, išsamiau gilinomės į IX forto istoriją, lankėmės ekskursijose, skaitėme istorinius šaltinius, žiūrėjome dokumentiką, filmus, susijusius su šioje vietoje įvykdytomis masinėmis žudynėmis. Taip pat turėjome galimybę būti, išbūti tose vietose, IX forto erdvėse, vietose, kuriose buvo brutaliai atimta daugiau nei 50 000 vyrų, moterų bei vaikų gyvybių.“

Kūrėjos teigimu, tai palietė labai stipriai ir giliai, lyg dar kartą, būtuoju laiku, tektų liudyti be galo žiaurius žmonijos nusikaltimus. Emociškai jai buvo nelengva išbūti šioje temoje, suvokiant, kokį siaubą žmonėms čia teko išgyventi.

„Net ir kūną šios erdvės veikė stipriai: užplūsdavo sunkumas, kuriuo persismelkę aukų prirašytos betono sienos, slegiančios lubos, sielvarto įkrauti grindų plyšiai. Ir nors mes iš tikrųjų to neišgyvenome, tačiau oda šiurpdavo vien ten būnant. Galvoju, kad tokias patirtis galima paaiškinti tuo, jog mes, žmonės, esame glaudžiau susiję ir nešamės iš kartos į kartą visas žmonijos traumines patirtis tol, kol neišgysime“, – mintimis dalinasi E. Vizbaraitė.

Ugdomi jauni žmonės

Anot jos, buvo išties nelengva, bet yra labai svarbu apie tai kalbėti per menines priemones: įsigilinant, analizuojant praeities įvykius, pažvelgti į tai iš dabarties perspektyvos ir pagarbiai.

„Manau, kad menas turi labai svarų balsą ir mūsų, kūrėjų, pareiga bei atsakomybė yra kalbėti skaudžiomis temomis edukuojant žmones, išreiškiant sunkias temas per įvairias menines priemones. Svarbu nepamiršti, prisiminti, priminti, kad vieną dieną sustabdytume žmonijos žiaurumus“, – įsitikinusi kūrėja.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, kalbėdamas apie vykusio performanso prasmę, pritarė pasaulyje žinomai minčiai, jog pamirštami išėjusieji miršta dar kartą.

„Žmonių nebėra, bet istorija turi kalbėti apie tokius žiaurumus, o pasaulis daryti viską, kad tokių tragedijų būtų išvengta“, – sako G. Žakas.

Jis įvertino tai, kad skirtingi meniniai sprendimai, skirti Holokausto aukoms atminti, patraukia ir jaunosios kartos dėmesį.

„Šiais, nemažai liūdesio, tamsos, neapykantos mums atnešančiais, laikais vienu stipriausių paguodos ir vilties, kad gal kažkada kažkas išmoks skaudžias istorijos pamokas, šaltiniu yra šviesūs jauni žmonės bei jų pedagogai, savo laiką, energiją, kūrybiškumą skiriantys ne tik gerų akademinių rezultatų siekimui, bet ir gerų, nuoširdžių žmonių, žingeidžių, tolerantiškų, pilietiškų, pasaulio ir kitų visuomenės narių problemoms ar skaudiems išgyvenimams neabejingų asmenybių ugdymui“, – sako G. Žakas.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


23 birželio, 2024

Vilniuje nukabinta su savivaldybe nesuderinta kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta. Generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų, kurie […]

22 birželio, 2024

Vilniuje pakabinus nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad tokia Nacionalinio […]

22 birželio, 2024

Prieštaringai dėl komunistinės praeities vertinamo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko paminklo Laikinojoje sostinėje idėja visuomenėje ir toliau kursto aistras. Šią savaitę […]

21 birželio, 2024

Penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui Kaziui […]

21 birželio, 2024

Ekonominiai ir geopolitiniai iššūkiai, pandemija bei žaliasis kursas pastaruoju metu gerokai keitė komercinių verslo patalpų poreikius. Dar visai neseniai populiarios […]

21 birželio, 2024

Kauno rajone 80 įvairių želdinių iškirtusiai įmonei teks atlyginti aplinkai žalą, siekiančią 10 tūkst. eurų. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, […]

20 birželio, 2024

Kultūros paveldas šiandien dar neretai laikomas problema ar neatsiperkančia investicija. Taip pat kyla diskusijos, kiek prie jų tvarkybos turėtų prisidėti […]

S. Bakas ir E. Ridikaitė
19 birželio, 2024

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) bičiulių – užsienio pasiuntinių, parlamentarų, visuomenės veikėjų, menininkų ir žurnalistų, šaunios ir žavingos publikos […]

18 birželio, 2024

Taškeliai, trikampėliai, rombai ir apskritimai, linijos ir zigzagai – paslaptingi archajiniai dirbinių ornamentai šiandien mums mena sunkiai įmenamas priešistorės paslaptis. […]

Parodas pristato LRS narė P.Kuzmickienė / LRS nuotr.
17 birželio, 2024

Lietuvos Respublikos Seime atvertos dvi parodos, kuriomis minimos ir prisimenamos Gedulo ir vilties, Okupacijų ir genocido dienos. Taip pat pažymimas […]

17 birželio, 2024

Po aršias diskusijas Laikinojoje sostinėje sukėlusio Kauno mero Visvaldo Matijošaičio siūlymo statyti paminklą prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, tarybos opozicijoje kyla […]

17 birželio, 2024

„SBA Furniture Group“, pajamos pernai sudarė 333 mln. eurų, o veiklos pelnas siekė 16,4 mln. eurų, rodo bendrovės audituoti duomenys. […]

15 birželio, 2024

Vilniuje įamžinta drąsi kovotoja už Lietuvos Nepriklausomybę, legendinė žvalgė ir viena ryškiausių tarpukario moterų – Marcelė Kubiliūtė. Vilniaus miesto savivaldybė […]

15 birželio, 2024

Birželio 15 dieną minime svarbų įvykį – Kauno IX forto memorialinio komplekso 40-metį. Šis kompleksas, atidarytas 1984 metais, yra ne […]

14 birželio, 2024

Lietuvai prisimenant tragiškas istorijos datas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėja apie iš Rytų pusės kylančius grasinimus. „Pasikeitus epochai, geopolitinei situacijai […]

14 birželio, 2024

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo […]

14 birželio, 2024

Antikinės Graikijos meno ir mokslo pasiekimai savo kūrybiškumu ir sumanumu mus stebina iki šiol: pirmasis kompiuteris, garo mašinos prototipas, pirmasis […]

13 birželio, 2024

Daugiabučių kiemai vairuotojams dažnai tampa tikru galvos skausmu. Vargai ieškant laisvos vietos prisiparkuoti, bet kaip ir bet kur pastatyti kitų […]

12 birželio, 2024

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis drauge su regiono savivaldybių vadovais paskelbė oficialią vadinamojo Kėdainių tilto statybų pradžią. Antradienį įbetonuota kapsulė, liudijanti […]

11 birželio, 2024

Kauno savivaldybės taryba padidino vadinamąjį pagalvės mokestį mieste iki dviejų eurų. Skaičiuojama, kad naujas tarifas per metus sugeneruos beveik milijoną […]