Kaune vyko trečioji studentų konferencija „Laisvė kurti“

Pirmąjį gegužės penktadienį universitete vyko trečioji studentų konferencija „Laisvė kurti“. Šiais metais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo 35-mečio sukakčiai ir artes liberales koncepcijai skirtame renginyje studentai ir VDU partnerinių gimnazijų moksleiviai pristatė rekordinį skaičių – beveik šešiasdešimt – pranešimų.

Aktyvūs, atsakingi ir laisvi kurti

Nuo dirbtinio intelekto iki streso valdymo, nuo moterų dirigenčių iki irklavimo, nuo vėžio gydymo iki kaimo architektūros, nuo politikos iki vaikų žaidimų. Šįmet konferencijos „Laisvė kurti“ temų įvairovė atskleidė VDU plataus išsilavinimo galimybes ir liberaliųjų menų įtaką studijų procesui.

„Šįmet universitetas švenčia liberaliųjų menų ir VDU atkūrimo 35-metį, tad ši konferencija vainikuoja visus mūsų gimtadienio renginius. Labai gera čia tiesiog ateiti, išgirsti vieni kitus ir dalintis idėjomis. Prieš trejus metus pradėta studentų konferencijos tradicija tokiu gausiu dalyvių – studentų, moksleivių, užsienio studentų skaičiumi ir pranešimų temomis įrodo, kad liberaliųjų menų išsilavinimas prisideda prie mokslinių tyrimų kokybės ir kūrybiškumo“, – sakė VDU Studijų prorektorė Simona Pilkienė.

„Šiandien kalbame apie tai, kaip jūs suprantate liberaliuosius menus ir ką šis išsilavinimas reiškia jums, – teigė VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė. – Norėčiau pasidalinti žurnalisto Romo Sakadolskio citata, kuri labai gerai tai apibrėžia: „Artes liberales visa koncepcija yra pagrįsta tuo, kas reikalinga šių dienų žmogui, kad jis galėtų dalyvauti gyvenime. Ne tai, kad jis būtų savo amato specialistas, galėtų užsidaryti savo kabinete ir skaičiuoti, matuoti. Ne. Kad jis galėtų būti visuomenės žmogus.“ Taigi, manau, kad pagrindinis liberaliųjų menų išsilavinimo tikslas – būti aktyviu visuomenes nariu. Aktyviu, atsakingu ir laisvu kurti. Manau, tai yra tokie žmonės, kurie čia ir susirinko.“

Kūryba pastūmėja atradimų link

Konferencijoje pranešimus pristatė ne tik universiteto studentai ir partnerinių gimnazijų moksleiviai, bet ir VDU alumnai. „Alliance for Recruitment“ atstovė Inga Jončienė pasidalino įžvalgomis apie įdarbinimo rinką Lietuvoje, o genetikas dr. Lukas Žemaitis pristatė pranešimą apie mokslo ir meno sąsajas.

„Dažnai konferencijose kalbu kaip mokslininkas, pastaruoju metu dar dažniau kalbu kaip verslininkas, o šiandien pabandysiu pakalbėti kūrėjas“, – pasakojo L. Žemaitis, prisipažinęs, kad kūrybinę laisvę jis išsinešė iš studijų VDU ir dalyvavimo universiteto mokslinės draugijos „Modusas“ veikloje, kuri mokslininkui ir atvėrė akis.

„Kas yra žavu kūryboje, kuri yra net ir moksle, ir neišvengiamai mene, kad čia nėra ribų, kad reikia provokuoti, reikia ieškoti naujų formų ir kartais tas taisykles laužyti, sudrebinti. Visa tai ir pastūmėja tolimesnių atradimų linkme“, – kalbėjo žinomas genetikas.

Kartu su VDU doktorantu Ignu Galminu įkūrę įmonę „Genomika“, mokslininkai išgarsėjo į DNR molekulę įrašę Lietuvos himną, vėliau – žymiausias M. K. Čiurlionio darbų nuotraukas. Šiuo metu kartu septyniais tarptautiniais partneriais „Genomika“ siekia sukurti pirmąjį skystąjį diską, kuris žmogui, neturinčiam jokių genetikos žinių ir nemokančiam naudotis analitiniais įrankiais, leis lengvai naudotis DNR talpykla.

„Tikiu, kad inovaciją gali sukurti bandydamas sujungti jau veikiančias sritis, kurios jau veikia, bet dar nėra sujungtos. Elonas Muskas nesukūrė elektromobilio: buvo kėbulai, elektros varikliai, buvo baterija. Sudėk viską,kas veikia į vieną vietą ir tikėtina, galėsi sukurti kažką visiškai naujo. Savo startuolyje žaidžiam su ta pačia ideologija“, – pasak mokslininko, priešingai, kažką sukurti iš nieko būtų labai sudėtinga.

Svarbiausia – tikslas

Konferenciją užbaigė VDU Švietimo akademijos docentės Aušros Lisinskienės ir pasaulio kikbokso čempiono, VDU Švietimo akademijos studento Sergej Maslobojev pokalbis „Kaip pasiekti savo tikslus? Kuo būti ir kuo nebūti? Kaip atrasti geriausią savo versiją?“.

VDU Švietimo akademijoje studijuojantis sportininkas S. Maslobojev pasidalino savo nelengvu keliu į viršūnę, kuriame patyrė ir nesėkmių, ir nusivylimų: „Aš bijojau būti savimi, bijojau būti asmenybe. Ar aš tuo didžiuojuosi? Tikrai ne, visokios painiavos esu pridaręs. Ar aš dėkingas tam sportui, kad davė kryptį kur man eiti? Be galo. Aš manau, kad žmogus be tikslo yra daržovė.“

Pasak pašnekovo, didžiausia kliūtis pasiekti to, ko nori, yra baimė suklysti. „Niekada nebijojau priešininko ar skausmo, bet bijojau klaidos, nežinomybės. Kodėl mes dažniausiai nepradedam to, ko norim? Nes dažniausiai vidinis balsas sako, kad tikrai nesigaus“, – anot pasaulio čempiono, nors ir kausto baimė ir nepasitiki savimi, reikia savo tikslo siekti mažais žingsneliais ir žiūrėti, kas iš to išeis. „Bet tam, mano mielieji, reikia bent jau žinoti, kur tu nori eiti“, – ne kartą savo kalboje pabrėžė S. Maslobojev.

Konferenciją užbaigė VDU Muzikos akademijos studenčių Liepos Dabriškaitės ir Ugnės Stražnickaitės muzikinis pasirodymas bei buvo įteikti apdovanojimai studentams, pelniusiems stipendijas už mokslo ir meno pasiekimus. Renginio pabaigoje taip pat buvo apdovanotas daugiausia publikos balsų surinkęs konferencijos pranešimas. Juo tapo S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos auklėtinių Samantos Maslenskytės bei Ugnės Bebrauskaitės pranešimas „Medaus poveikio pelėsinių grybų vystymuisi tyrimas“.