Lietuvių kalbai pasaulyje – daugiau paramos: kasmet numatoma skirti 1,3 mln. eurų

Lietuva stiprina užsienyje veikiančius lituanistikos ir baltistikos centrus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė naują jų finansavimo modelį, kuriuo siekiama užtikrinti centrų veiklos tęstinumą, stiprinti ryšius su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis bei didinti lietuvių kalbos, kultūros ir mokslo matomumą pasaulyje.

Nuo šiol šiai sričiai planuojama kasmet skirti apie 1,3 mln. eurų – 53 proc. daugiau nei iki šiol. Finansavimas bus planuojamas trejų metų laikotarpiui. Ministerija pabrėžia, kad tai pirmas kartas, kai lituanistikos ir baltistikos veikloms numatytas vieningas finansavimo modelis.

Užsienyje veikia daugiau kaip 30 centrų

Pasaulio universitetuose ir mokslo institutuose šiuo metu veikia daugiau kaip 30 lituanistikos ir baltistikos centrų. Juose mokoma lietuvių kalbos, dėstoma Lietuvos istorija, kultūra, literatūra, supažindinama su dabartine Lietuva, taip pat atliekami moksliniai tyrimai.

Šie centrai tampa ir Lietuvos kultūrinio bei akademinio bendradarbiavimo užsienyje vietomis. Juose susitinka Lietuvos ir kitų šalių mokslininkai, studentai, dėstytojai, o jų veikla prisideda prie Lietuvos kultūros ir lietuvių kalbos sklaidos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigia, kad centrų vaidmuo šiandien peržengia vien studijų ir mokslinių tyrimų ribas – jie telkia tarptautines akademines bendruomenes, stiprina kultūrinius ryšius su Lietuva ir prisideda prie lietuviškos bei baltiškos tapatybės puoselėjimo.

Daugiau galimybių bendradarbiauti

Naujasis modelis numato finansuoti ne tik ilgalaikį dėstymą užsienio centruose. Parama bus skiriama ir trumpalaikiams dėstytojų vizitams, užsienio centrų dėstytojų stažuotėms Lietuvoje, Lietuvos studentų praktikoms užsienyje, užsienio studentų dalinėms studijoms ir praktikoms Lietuvoje.

Taip pat bus galima finansuoti dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą, mokymo priemones ir lituanistinės veiklos sklaidą.

Lietuvos aukštosios mokyklos kartu su užsienio lituanistikos ir baltistikos centrais galės įgyvendinti didesnės apimties projektus. Vienam tokiam projektui trejų metų laikotarpiui numatoma galimybė skirti iki 1,5 mln. eurų.

Nauja galimybė – patiems centrams inicijuoti projektus

Viena svarbiausių naujovių – užsienyje veikiantys lituanistikos ir baltistikos centrai galės patys inicijuoti finansuojamus projektus. Jie galės kartu su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis bei kitais centrais planuoti veiklas ir valdyti joms skirtą finansavimą.

Tokiam centro inicijuojamam projektui trejų metų laikotarpiui galės būti skiriama iki 360 tūkst. eurų.

Ministerija taip pat numato galimybę steigti naujus lituanistikos ir baltistikos centrus šalyse ar regionuose, kuriuose tam būtų nustatytas poreikis ir atsirastų pasirengusi užsienio aukštoji mokykla.

Užsienio universitete – Kazimiero Būgos profesūra

Naujajame finansavimo modelyje numatyta ir Kazimiero Būgos vardo profesūra. Ji būtų skirta užsienio universitete dirbančiam mokslininkui, kuris ne tik dėstytų, bet ir vykdytų lituanistikos bei baltistikos tyrimus, bendradarbiautų su Lietuvos mokslininkais ir į veiklą įtrauktų jaunuosius tyrėjus.

Tai naujas žingsnis siekiant stiprinti lituanistikos centrų akademinį potencialą ir ugdyti naują lituanistų bei baltistų kartą.

Įdomu tai, kad Kazimiero Būgos vardas jau dabar siejamas su Lietuvos parama užsienyje lietuvių kalbą studijuojantiems studentams – jo vardo stipendijos užsienio lituanistikos centrų studentams skiriamos nuo 2007 metų.

Studentus ir užsienio lietuvius kvies į Lietuvą

Naujajame modelyje išlieka galimybė užsienio lituanistikos ir baltistikos centrų studentams bei užsienio lietuviams vasarą atvykti į Lietuvą mokytis lietuvių kalbos.

Šios veiklos bus organizuojamos kaip bendra nacionalinė trumpalaikė mokymosi programa, kurią įgyvendins kelių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų konsorciumas.

Tikimasi, kad tai leis dalyviams ne tik gilinti lietuvių kalbos žinias ir pažinti šalies kultūrą, bet ir užmegzti ryšius su kitų šalių lituanistikos centrų studentais, dėstytojais bei užsienio lietuviais.

Lituanistikos tinklą jungs „Lituanistica Global“

Kartu pristatoma ir nauja skaitmeninė platforma „Lituanistica Global“, skirta visame pasaulyje veikiančių lituanistikos ir baltistikos centrų bendruomenei.

Platformoje pateikiamas tarptautinio lituanistikos tinklo žemėlapis ir centrų katalogas, taip pat bus skelbiama informacija apie studijas, mokslinius tyrimus, kultūrines ir šviečiamąsias veiklas. Čia numatyta skelbti ir metodinę medžiagą, publikacijas, naujienas bei informaciją apie finansavimo galimybes.

Platformą koordinuoja Švietimo mainų paramos fondas.

Lietuvos kalbos sklaida – ir už akademijos ribų

Naujasis finansavimo modelis orientuotas ne tik į tai, kad užsienio universitetuose būtų išlaikytos lietuvių kalbos ir kultūros studijos. Siekiama sukurti nuoseklesnį tarptautinį lituanistikos tinklą, kuriame mokslas, studijos, kultūra ir Lietuvos pažinimas būtų glaudžiau susieti su Lietuvos institucijomis.

Didėjantis finansavimas, ilgesnis trejų metų planavimo laikotarpis ir galimybė patiems centrams inicijuoti projektus turėtų suteikti daugiau galimybių ilgalaikiam bendradarbiavimui.